Tradicija pasakoja, kad, šventoji kankinė Fotinà (gr. Φωτίνα, rus. Фоти́на arba Светлана – Svetlana) buvo ta pati samarietė, su kuria Išganytojas kalbėjosi prie Jokūbo šulinio (Jn 4, 5-42).
Ji kentėjo už Kristų imperatoriaus Nerono (gr. Νέρων Κλαύδιος Καίσαρ Αύγουστος Γερμανικός, lot. Nero Claudius Caesar Augustus; valdė 54-68) valdymo metais Romoje. Fotina tuo metu gyveno Kartaginoje. Gavusi iš Viešpaties žinią apie jai gresiančias kančias, ji išvyko į Romą ir kartu su savo sūnumis Józijumi ir Fotinu (Vìktoru) bei seserimis Anatolija, Paraskėve, Kirijakija, Foto ir Fotide patys prisistatė Neronui. Po daugybės kankinimų, kurie jai nepakenkė, Fotina buvo nugabenta į Nerono „Aukso namus“. Ten ji atvertė į Kristų jo dukterį Domniną ir 100 jos tarnaičių.
Po trejų metų, dar kartą patyrusi žiaurius kankinimus (jai buvo nudirta oda), šventoji kankinė Fotina buvo įmesta į šulinį, kuriame ir mirė. Kartu su ja už Kristų buvo nukankinti ir jos abu sūnūs, seserys, kankinė Domninà ir kankinys Sebastijõnas.
Stačiatikių Bažnyčios kalendoriuje šventieji kankiniai Fotinà Samariẽtė, jos sūnus Vìktoras Romiẽtis (Fotinas), Józijas Romiẽtis, Anatòlija, Fotò, Fotìdė, Paraskė́vė, Kirijãkija, Domninà bei Sebastijõnas (Sebastiãnas) Romiẽtis minimi balandžio 2 dieną (kovo 20 d. pagal senąjį, Julijaus kalendorių).
Pagal Enciklopediją „Drevo“ (Энц. „Древо“, церковно-исторический ресурс; drevo-info.ru) ir Enciklopedija „Azbyka veri“ (Энц. „АЗБУКА ВЕРЫ“, „azbyka.ru“)
