Šventieji, rasti Konstantinòpolyje, prie Šveñtojo Eugènijaus var̃tų, tarp kurių Apãštalas iš 70-iẽs Andrònikas (†~58) bei jo sutuoktinė ir pagalbininkė Jùnija (†~58) – pirmųjų krikščionybės amžių šventieji. Jų palaikai buvo rasti Konstantinòpolyje, apie 607-610 metus.
Apie šventųjų relikvijas sužinota pačioje VII amžiaus pradžioje, kai Konstantinopolio, iki 324 metų vadinto Bizántijumi (gr. Βυζάντιον, lot. Byzantium), patriarchu buvo Tomas (gr. Πατριάρχης Θωμάς, lot. Patriarcha Thomas; 607-†610).
Kartą jis iš miestiečių išgirdo, kad netoli vieno miesto bokšto (Konstantinopolį iš visų pusių supo gynybinė siena su daugybe bokštų), vadinamo Eugenijaus bokštu (gr. καλούμενο [ἁγίου] Εὐγενίου), vyksta kažkokie paslaptingi dalykai. Buvo pasakojama, kad ligoniai, praeidami pro jį, pasijunta geriau, kad laukiniai gyvūnai niekada šios vietos neapleidžia, tarsi ji būtų kažkuo ypatinga, o kai kurie žmonės šioje vietoje girdi angelišką giedojimą. Taigi patriarchas, nutaręs išsiaiškinti, kas ten yra, nutarė atlikti „archeologinius tyrimus“.
Pradėjus kasinėti vienoje pasirinktoje Eugenijaus bokšto teritorijos vietoje, buvo, gana greitai, aptikta palaidojimų, vyrų ir moterų, kaip paaiškėjo – šventųjų, palaikų. Niekas nežinojo nei palaidotųjų vardų, nei luomo, tačiau rodėsi akivaizdu, kad palaikai čia buvo perkelti vykstant kažkokiems persekiojimams ar sukrėtimams, siekiant apsaugoti palaikus nuo vandalizmo ir išniekinimo. Tų šventųjų vardų iki šiol nežinome. Todėl Bažnyčios kalendoriuje jie vadinami paprastai – Šventaisiais kankiniais, prie Eugenijaus vartų, arba „Eugenijaus kankiniais“.
Nepaisant to, kad kankiniai buvo visiškai nežinomi, jų šventieji palaikai buvo iškilmingai perkelti į vieną iš Konstantinopolio šventovių.
Praėjus daugybei metų, vienam kaligrafui, vardu Mikalojus (gr. Νῑκόλαος, lot. Nicolaus), buvo apreikšta, kad tarp relikvijų yra ir šventojo apaštalo iš 70-ųjų Androniko (gr. Ἀνδρόνικος, lot. Andronicus) bei jo žmonos ir ištikimos pagalbininkės Junijos (gr. Ἰουνία, lot. Iunia) relikvijos.
Šventasis apaštalas iš 70-ies apaštalas Andronikas mirė 58-aisiais metais, o šventoji Junija, kurią senovės šaltiniai vadina „Kristaus apaštalu iš 70-ies“, šį pasaulį paliko maždaug tuo pačiu metu. Abu jie buvo apaštalo Pauliaus bendražygiai, netgi tam tikrą laiką, kai Paulius buvo suimtas, kartu su juo kalėjo. Paulius juos mini Laiške romiečiams: „Sveikinkite Androniką ir Juniją, mano tautiečius, kalėjusius su manimi; jie didžiai gerbiami apaštalų draugėje ir pirmiau už mane prisidėjo prie Kristaus“. Tai yra, Andronikas ir Junija tapo krikščionimis anksčiau už Paulių. Tad galima numanyti, kad prie Eugenijaus bokšto greičiausiai buvo paslėpti kažkokių labai žymių senovės šventųjų, kankinių, galbūt kokių nors šventųjų vienuolių ar vyskupų relikvijos. Prie jų vyko ir vyksta daugybė stebuklų, išgijimų.
XII amžiuje imperatorius Andronikas I Komninas (gr. Ανδρόνικος Α’ Κομνηνός, lot. Andronicus I Comnenus; valdė 1183-1185) rastų relikvijų pagerbimo vietoje pastatė nuostabią šventovę.
Stačiatikių Bažnyčios kalendoriuje šventieji, rasti Konstantinopolyje 607-610, minimi kovo 7 dieną (vasario 22 d. pagal senąjį, Julijaus kalendorių).
Pagal: Bažnyčios mokslinis centras „Stačiatikių enciklopedija“ (ЦНЦ „Православная энциклопедия“; pravenc.ru); Enciklopedija „Drevo“ (Энц. „Древо“, церковно-исторический ресурс; drevo-info.ru); Ökumenisches Heiligenlexikon heiligenlexikon: heiligenlexikon.de; Ορθόδοξος Συναξαριστής.Ημερολόγιοde: saint.gr
