Šventieji Ksenofòntas (gr. Ξενοφῶν, lot. Xenophon) ir jo žmona Marijà (gr. Μαρία, lot.Maria) buvo kilmingi Konstantinopolio piliečiai, gyveno V-VI amžiuje. Ksenofontas, kaip rašoma hagiografijose, buvo senatorius. Pasakojama, kad norėdami, jog jų sūnūs Jõnas (gr. Ἰωάννης, lot. Iohannes) ir Arkãdijus (gr. Ἀρκάδιος; lot. Arcadius) gautų geresnį ir visapusiškesnį išsilavinimą, Ksenofontas ir Marija išsiuntė juos į Finikijos miestą Beritą (Beirutą; gr. Βηρυτός, lot. Berytus). Dievo apvaizda lėmė, kad laivas, kuriuo keliavo abu broliai, sudužo. Broliai nežuvo – bangos juos išplukdė į krantą, tik skirtingose vietose.
Nuliūdę, kad išsiskyrė, Arkadijus ir Jonas atsidavė Dievui, o netrukus priėmė vienuolystę. Tėvai ilgai nieko nežinojo apie savo vaikus ir laikė juos dingusiais. Bet Ksenofontas, net ir būdamas senyvo amžiaus, neprarado pasitikėjimo Viešpačiu, guodė savo žmoną Mariją, patardamas jai tikėti, jog vaikai gyvi ir sveiki.
Po kelerių metų pora leidosi į piligriminę kelionę po šventąsias vietas. Netikėtai Jeruzalėje jie susitiko su savo sūnumis, gyvenusiais skirtinguose vienuolynuose. Visi dėkojo Viešpačiui, vėl sujungusiam visą šeimą. Ksenofontas ir Marija, kaip ir sūnūs, priėmė vienuoliškus šventimus ir visą likusį gyvenimą pašventė Dievui.
Garbingieji Arkadijus ir Jonas, atsisveikinę su tėvais, pasitraukė į dykumą. Vėliau juos Dievas apdovanojo stebukladarystės ir aiškiaregystės malonėmis. Ksenofontas ir Marija gyveno tyloje ir laikydamiesi griežto pasninko. Pasakojama, jiems Viešpats taip pat suteikė stebuklų darymo malonę.
Atono kalno Ksenofonto vienuolyno vienuoliai senolį Ksenofontą gerbia kaip savo vienuolyno įkūrėją. Ksenofonto (gr. Μονή Ξενοφώντος, lot. Monasterium Xenophontis) Šventojo Jurgio vienuolynas užima 16-ąją vietą Atono vienuolynų hierarchijoje. Įsikūręs Šventojo Kalno pietvakariuose, tarp Dohiaro ir Rusų Didžiojo Kankinio Panteleimono vienuolynų.
Kaip byloja legenda, 520 metais jis, Ksenofontas, vietoje, kur dabar yra vienuolynas, pastatė pirmąją bažnyčią. Vienoje senovinėje šventojo Jurgio ikonoje vaizduojamas ir šventasis Ksenofontas su ta šventove rankose, o drauge su juo – jo žmona bei sūnūs Arkadijus ir Jonas.
Apie šventuosius Ksenofontą Konstantinapolietį, Mariją Konstantinapolietę bei jų sūnūs Arkadijų ir Joną patikimų žinių nėra daug. Gali būti, kad Ksenofontas (balandžio 24 d. minimas graikų stačiatikių kalendoriuje) visgi gyveno X amžiaus pabaigoje – XI amžiaus pradžioje. Nes jis minimas Atono vienuolynų aktuose nuo 998 metų („Actes de Vatopédi 2001 N 2“ iki 1018 metų (Ibid. N 5). Rašoma, kad jis pastatė nedidelę Šventojo Jurgio pavadintą bažnyčią. Apie Ksenofontą taip pat užsimenama Atanazijaus Atoniečio, išgydžiusio savo brolį Teodorą nuo mirtinos ligos, gyvenime (Vitae duae antiquae Sancti Athanasii Athonitae. Turnhout, 1982. P. 97-99. [CCSG; 9]). Senatvėje šventasis Ksenofontas perdavė vadovavimą vienuolynui Teodorui, o šis ėjo igumeno pareigas bent iki 1035 metų („Actes de Lavra“. 1970. N 29). Dar vienas šios šeimos narys apaštalavo Atono kalne: šventojo Ksenofonto pusbrolis Teodulas įkūrė šventojo Mikalojaus Stebukladario vienuolyną, kurį XI amžiaus pradžioje perdavė Ksenofontui (Actes de Xénophon. 1986. N 1).
Stačiatikių Bažnyčios kalendoriuje šventieji vienuoliai Ksenofontas Konstantinapolietis ir Marija Konstantinapolietė bei jų sūnūs Arkadijus ir Jonas minimi vasario 8 dieną (sausio 26 d. pagal senąjį, Julijaus kalendorių).
Pagal: Bažnyčios mokslinis centras „Stačiatikių enciklopedija“ (ЦНЦ „Православная энциклопедия“; pravenc.ru); Enciklopedija „Drevo“ (Энц. „Древо“, церковно-исторический ресурс; drevo-info.ru)
