Šventoji kankinė Agotà (Agãfija) Sikiliẽtė (Kataniẽtė) (Agotà Panormiẽtė (Palermiẽtė), Agotà Kataniẽtė, Agotà Siciliẽtė; gr. Αγάθη το Κατάνη (το Πάνορμο), lot. Agatha Catanensis, rus. Ага́фия (Агата) Панормская (Палермская), Катанская, Сикелийская (Сицилийская) – III amžiaus kankinė, mergelė, nukankinta valdant imperatoriui Decijui (gr. Τραϊανός Δέκιος, lot.Traianus Decius; valdė 249–51); viena žinomiausių ir labiausiai gerbiamų ankstyvųjų krikščionybės laikų šventųjų.
Kankinė Agota (Agafija) minima Sofronijaus Eusebijaus Jeronimo (gr. Σωφρόνιος Ευσέβιος Ιερώνυμος, lot. Eusebius Sophronius Hieronymus; †420) martirologijuje „Martyrologium Hieronymianum“ (V a.). Žinomas popiežiui Damazui (gr. Δάμασος, lot. Damasus; †384) priskiriamas himnas, skirtas šventajai Agotai. Šventosios vardas minimas senajame Kartaginos kalendoriuje (VI a. I pusė). VI amžiuje sukurtas Agotos gyvenimo aprašymas neišliko, bet jis tapo pagrindu trims vėlesniems aprašymams, identiškiems savo siužetu (skiriasi tik detalės). Lotyniškame gyvenimo aprašymo variante (parašytame ne anksčiau kaip VI amžiuje) sakoma, kad ją persekiojo senatorius Kvintijãnas (Kvincijãnas; gr. Κιντιανός, lot. Quintianus).
Gimė Agota Sikìlijos (Sicìlija = Sikìlija; gr. Σικελία, lot. Sicilia) mieste Panorme (Panormas; gr. Πάνορμος, lot. Panormus, Panormum; it. Palermo) arba Katãnėje (lot. Catanē, gr. Κατάνη; miestas rytinėje Sikìlijos pakrantėje, viena seniausių graikų kolonijų, dab. Katãnija), kilmingoje šeimoje.
Pasakojama, kad imperatoriaus Decijaus pradėto krikščionių persekiojimo metais senatorius Kvintijãnas, išgirdęs apie Agotos turtus ir grožį, sumanė su ją pasimatyti, palenkti savo valiai, o sykiu užvaldyti jos turtą. Sužinojęs, kad Agota tiki į Kristų, jis išsiuntė Katanės miesto kareivius į Panormą, kad šie suimtų ją ir atvesdintų kaip krikščionę. Atsiustieji, atvykę pas Agotą, norėjo ją sulaikyti ir žadėjo, jei ji duos žodį nusilenkti jų dievams, su pagarba nuvežti ją savo vadui. O Agota meldė Dievą:
„Būk man vadovas ir pagalbininkas kovoje su priešu [...], neleisk, kad tas bjaurus ir piktas žmogus, demonų tarnas, išniekintų ir suterštų mano kūną, kuriame iki šiol gyvenau skaisčiai ir dorai; pasiskubink ir padėk greitai nugalėti velnią ir jo tarną Kvintijaną, kad jis negalėtų sakyti ‘Kur jos Dievas?‘“
Katanėje Agota buvo apgyvendinta pas turtingą moterį, turėjusią penkias dukteris. Visos jos bandė suvilioti Agotą apdarais, vaišėmis, pramogomis, vis įtikinėdamos ją aukoti dievams, tačiau šventoji nepasidavė jų gudrybėms ir, paniekinusi visus siūlomus malonumus, meldė Viešpatį suteikti jai jėgų.
Agotos grožis taip pakerėjo Kvintijaną, kad jis panoro padaryti ją savo žmona – vesti ją. Agota nesutiko. Per apklausą nepasidavė nei švelnumui, nei meilikavimams, nei įkalbinėjimams, todėl Kvintijanas sumanė imtis kitų priemonių. Agota uždarė į belangę. Kai tai merginos nepalaužė, buvo nutartą ją kankinti. Ji buvo išrengta, pakabinta ant medžio ir plakama. Į klausimus, ar sutinka aukoti dievams, Agota tvirtai atsakinėjo nesutinkanti. Tada ją dar baisiau mušė, jos kūną degino ugnimi, darkė metaliniais įnagiais, o galiausiai – žnyplėmis nuplėšė krūtis. Po to mergina buvo įmesta į kalėjimą. Vidurnaktį jai pasirodė šventasis apaštalas Petras nuostabaus senolio išvaizda, rankose jis laikė visokių jai skirtų vaistų; priešais jį stovėjo dailus jaunikaitis su degančia žvake. Pasakojama, kad apaštalas išgydė jos žaizdas.
Praėjus keturioms dienoms, penktąją kankintojas vėl atsisėdo į teisėjo krasę ir, pasikvietęs šventąją Agotą, vėl tardė, įkalbinėjo, grasino. Nepalaužęs merginos, jis įsakė tęsti kankinimus. Buvo liepta ant žemės pripilti įkaitintų molio šukių, užberti anglių, o ant jų paguldyti merginą. Kai tai buvo padaryta, staiga ne tik toje vietoje, bet ir visame mieste įvyko žemės drebėjimas. Miestiečiai, išsigandę žemės drebėjimo, pasileido į pretorijų. Kvintijanas, išgąsdintas to, kas įvyko, ir baimindamasis galimų neramumų, įsakė nuvesti Agotą į belangę. Kameroje kankinė pakėlė rankas į dangų ir pasimeldusi atidavė Viešpačiui savo dvasią.
Įvyko tai 251 metais Katanės mieste. Kaip teigia legenda, Kvintijanas visgi, pasiėmęs tarnus ir pakalikus, leidosi užgrobti Agotos žemių ir turtų. Kirtus upę, žirgas pasibaidė ir įmetė jį į vandenį. Kūno niekas taip ir nerado.
Lygiai po metų, 252-ųjų vasario 5 dieną, išsiveržė netoliese esantis Etnos (Etnà = Áitna; gr. Αίτνα, lot. Aetna) ugnikalnis. Vietiniams gyventojams paprašius Agotos užtarimo, lava nustojo tekėti ir nepadarė jokios žalos. Garsas apie tą stebuklą pasklido po visas apylinkes, pasiekė Maltos salą, kurios globėja nuo tada laikoma šventoji Agota. Prie Etnos jį gerbiama kaip užtarėja, gelbstinti pabudus ugnikalniui.
Popiežius Simachas (gr. Σύμμαχος, lot. Symmachus; †514) Aurelijaus kelyje fundavo šventosios Agotos bažnyčią, o šventasis Grigalijus I Didysis (gr. Γρηγόριος Α΄, Γρηγόριος ὁ Διάλογος, lot. Gregorius I, Gregorius Dialogus; †604) pašventino gotikinę jai pašvęstą bažnyčią Romoje, Panorme (Palerme) įsteigė šventųjų Maksimo ir Agotos vienuolyną, o dalį kankinės relikvijų perdavė šventojo Stepono bažnyčiai Kaprio saloje. Valdant Bizantijos imperatoriui Bazilijui II (gr. Βασίλειος Α΄ ὁ Μακεδών, lot. Basilius I Macedonius; valdė 867—886 m.) jos relikvijos buvo perkeltos į Konstantinopolį, kur jau nuo IX amžiaus stovėjo šventosios Agotos bažnyčia, minima Konstantinopolio patriarcho Metodijaus (gr. Μεθόδιος Α΄ Ομολογητής, lot. Methodius; †847) panegirikoje šventajai. 1204 metais, žlugus Konstantinopoliui, dalis relikvijų buvo sugrąžintos į Katanę, kita dalis (ranka) – perkelta į Palermą. Dalis kankinės galvos saugoma Kámpo-Lìntforto (vok. Kamp-Lintfort; Vokietija) katalikų vienuolyno bažnyčioje. Kasmet prie jų vyksta stačiatikių pamaldos.
Stačiatikių Bažnyčios kalendoriuje šventoji kankinė mergelė Agota (Agafija) Sikilietė (Katanietė) minima vasario 18 dieną (vasario 5 d. pagal senąjį, Julijaus kalendorių).
Pagal: Bažnyčios mokslinis centras „Stačiatikių enciklopedija“ (ЦНЦ „Православная энциклопедия“; pravenc.ru); Enciklopedija „Drevo“ (Энц. „Древо“, церковно-исторический ресурс; drevo-info.ru); Ökumenisches Heiligenlexikon heiligenlexikon: heiligenlexikon.de; Ορθόδοξος Συναξαριστής.Ημερολόγιοde: saint.gr
