Šventoji kankinė vienuolė Eudokija Helijupolietė, igumenė, nukentėjusi Finikijos Helijupolyje (Mažoji Azija) apie 152/170 metus gimė Samarijoje. Gyveno Finikijos Helijupolyje Romos imperatoriaus Trajano (89–117) laikais. Jaunystėje išsiskyrė išskirtiniu grožiu ir grakštumu, tačiau gyveno nuodėmingai, pelnydamasi iš savo kūno. Turtingi pirkliai ir gerbėjai atvykdavo pas ją iš įvairių kraštų, todėl laikui bėgant Eudokija tapo labai pasiturinti ir gerbiama vietos valdžios.
Viešpats, norėdamas išgelbėti jos sielą nuo amžinos pražūties, taip susiklostė aplinkybes, kad į tą kraštą atklydo vienas garbaus amžiaus vienuolis Germanas. Jis turėjo įprotį garsiai skaityti Šventąjį Raštą, ir Eudokija atsitiktinai išgirdo skaitomas pranašystes apie Kristaus Antrąjį atėjimą ir Paskutinį teismą.
Tai sukrėtė ir giliai paveikė Eudokiją – ji suprato, kad būtent ją, nusidėjėlę, ištiks Šventajame Rašte aprašytos bausmės. Susipažinusi su vienuoliu Germanu, iš jo sužinojo apie krikščionybę ir pomirtinį gyvenimą. Vienuolio žodžiai giliai įstrigo jos širdyje. Įtikėjusi į Kristų visa siela, Eudokija priėmė krikštą, visus savo turtus išdalijo vargšams ir netrukus tapo vienuole netoliese esančiame vienuolyne.
Daug metų praleidusi šiamevienuolyne, ji pašventė save pasninkui, maldai ir sielos apvalymui. Sulaukusi dvasinės brandos, buvo paskirta vienuolyno igumene. Eidama šias pareigas, Eudokija skyrė savo jėgas geriems darbams – rūpinosi keliauninkais, užklydusiais į jų vienuolyną, juos maitino ir rengė, savo maldomis gydė ligonius.
Nugyveno Eudokija 56 metus, paaukojusi savo gyvenimą geriems darbams ir dvasinei tarnystei. 152 metais savo teisų gyvenimą ji užbaigė kankinyste. Skleisdama krikščionybę, buvo apšmeižta dėl burtininkavimo ir apgavystės. Be jokio teismo ji buvo nuvesta į egzekucijos vietą ir nukirsdinta.
Pagal Enciklopediją „Drevo“ (Энц. „Древо“, церковно-исторический ресурс; drevo-info.ru)
