Šventoji teisioji Ona (Ana) – Švenčiausiosios Mergelės Marijos motina, šventojo teisiojo Joakimo žmona.
Pagal Bažnyčios Tradiciją, šventoji Ona buvo kunigo Matano, kilusio iš Levio giminės ir tolimo Aarono palikuonio, duktė. Jos vyras, šventasis Joakimas, buvo kilęs iš karaliaus Dovydo giminės – Judo giminės, iš kurios, pagal Dievo pažadą, turėjo gimti laukiamasis Mesijas.
Šventieji sutuoktiniai gyveno Galilėjoje, Nazarete. Jie buvo pamaldūs, dosnūs ir gailestingi žmonės: kasmet gausiai aukodavo Jeruzalės šventyklai, o nemažą savo turto dalį skirdavo vargšams. Tačiau, Dievo Apvaizdai leidžiant, iki pat senatvės jie nesusilaukė vaikų. Tais laikais žydai nevaisingumą laikė dideliu pažeminimu ir net Dievo bausmės ženklu, todėl Joakimas ir Ona dėl to labai kentėjo ir nepaliaudami meldė Dievą padovanoti jiems palikuonį.
Kartą, didžiosios šventės metu, kai tikintieji Jeruzalės šventykloje atnašavo aukas, vyriausiasis kunigas, manydamas, kad bevaikis Joakimas yra Dievo atstumtas, atsisakė priimti jo auką. Šventasis Joakimas dėl to labai nuliūdo. Prisimindamas, kad net teisusis Abraomas senatvėje buvo palaimintas sūnumi, jis negrįžo namo, bet pasitraukė į dykumą, kur keturiasdešimt dienų pasninkavo ir karštai meldėsi, prašydamas Dievo pasigailėjimo.
Tuo metu šventoji Ona taip pat giliai išgyveno jų nevaisingumą. Kartą, pamačiusi tarp medžio šakų paukščio lizdą su mažais paukšteliais, ji pravirko ir ėmė karštai melstis Viešpačiui:
„Vargas man, nevaisingai! Matyt, esu nuodėmingiausia tarp Izraelio moterų, jei tenka patirti tokią negarbę. Visi džiaugiasi savo vaikais, o man ši laimė nepažįstama. Į ką esu panaši? Net dangaus paukščiai ir žemės gyvūnai susilaukia palikuonių, o aš viena esu nevaisinga. Net žemė priima sėklą, išaugina vaisius ir šlovina Tave, Dangiškasis Tėve, o aš lieku bevaisė. Viešpatie Galybių Dieve! Tu kadaise dovanojai Sarai sūnų Izaoką ir atvėrei Samuelio motinos Onos įsčias. Pažvelk ir į mane, išgirsk mano maldavimą, nutrauk mano sielvartą ir padovanok man vaiką. Jei išgirsi mano maldą, pažadu jį pašvęsti Tau ir visą gyvenimą skirti Tavo tarnystei.“
Vos tik Ona ištarė šį pažadą, jai pasirodė Viešpaties Angelas ir pranešė, kad Dievas išgirdo jos maldą. Angelas paskelbė, jog ji pagimdys dukterį, kuri bus pavadinta Marija ir per kurią bus palaimintos visos pasaulio tautos.
Kupina džiaugsmo šventoji Ona nuskubėjo į Jeruzalės šventyklą padėkoti Dievui ir dar kartą patvirtinti savo įžadą. Tuo pačiu metu Angelas pasirodė ir šventajam Joakimui dykumoje, pranešė jam tą pačią džiugią žinią ir liepė grįžti į Jeruzalę.
Netrukus šventoji Ona pastojo ir pagimdė palaimintąją Dukterį – Švenčiausiąją Mergelę Mariją. Iki trejų metų Marija augo tėvų namuose, o vėliau, vykdydami savo pažadą Dievui, Joakimas ir Ona iškilmingai atvedė Ją į Jeruzalės šventyklą, kur Ji buvo auklėjama ir rengėsi ypatingajam pašaukimui.
Netrukus po Švenčiausiosios Mergelės Marijos Įvedimo į šventyklą, sulaukęs maždaug aštuoniasdešimties metų, mirė šventasis Joakimas. Po dvejų metų, būdama apie septyniasdešimt devynerių, užmigo Viešpatyje ir šventoji Ona. Ji nesulaukė Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai ir Kristaus Gimimo, tačiau jos gyvenimas tapo neatsiejama Dievo išganymo plano dalimi.
Bažnyčia šventuosius Joakimą ir Oną vadina Dievo protėviais (gr. Θεοπάτορες), nes jie buvo Viešpaties Jėzaus Kristaus žemiškieji seneliai. Jų atminimas ypatingai gerbiamas Stačiatikių Bažnyčioje.
Stačiatikių Bažnyčios kalendoriuje Šventoji teisioji Ona (Ana) minima rugpjūčio 7 dieną (liepos 25 d. pagal senąjį, Julijaus kalendorių).
