Teisioji Teodòra (Teodòra Valdõvė, Paláimintoji Teodòra, Teodòra Armė́nė; gr. Θεοδώρα, lot. Theodora – liet. Dievo dovana) – Bizantijos imperatorė, imperatoriaus ikonoklasto Teofilo sutuoktinė, regentė (842-856) prie sūnaus imperatoriaus Mykolo III (gr. Μιχαήλ Γ΄ ο Μέθυσος, lot. Michael III Methysos; valdė 840-867). Krikščionių Bažnyčia gerbiama kaip šventoji už ikonų kulto sugražinimą. Valdė nuo 830 iki 855 metų.
Teodora gimė apie 815 metus Paflagònijoje (gr. Παφλαγονίᾱ, lot. Paphlagonia; Mažosios Azijos šalis tarp Bitinijos ir Ponto) Ebisoje (gr. Έβεσσα, lot. Ebissa), drungarijaus (gr. δρουγγάριος, lot. drungarius) Marìno (gr. Μαρῖνος, lot. Marīnus) ir Teoktistės (gr. Θεοκτίστη ) šeimoje (galbūt armėnų kilmės).
Teodoros tėvai buvo vadinamieji ikonodulai – „ikonų garbintojai“ (εἰκονόδουλοι) ir giliai tikintys, tad savo dukrą auklėjo religingai (dėl to ji vėliau jautėsi „nepatogiai“ imperatoriaus dvare).
Imperatorius Teofilas (gr. Θεόφιλος, lot. Theophilus), kuris ją išsirinko sau į žmonas per gražiausių imperijos merginų žvalgytùves, surengtas jo pamotės Eufrosìnės (gr. Εὐφροσύνη, lot. Euphrosynē; apie 790 – po 836) nurodymu. Žvalgytuvės aprašytos Simeono Metafrasto Logofeto kronikoje.
Teodoros ir Teofilo vestuvės įvyko 831 metais Konstantinopolyje, rūmų Šventojo Stepono bažnyčioje. Netrukus Teodoros seserys ištekėjo už imperatoriaus dvariškių, o broliai greitai padarė valdovo rūmuose karjerą. Santuokoje Teodora susilaukė penkių dukterų (Teklės, Anos, Anastazijos, Pulcherijos, Marijos) ir dviejų sūnų – vyriausiojo Konstantino, kuris nuskendo vaikystėje (apie 835), ir jaunėlio Mykolo, 842 metais tapusio imperatoriumi. Svarbų politinį vaidmenį imperijoje Teodora vaidino dar vyrui gyvam esant.
Drauge su Teodora imperatoriškoje šeimoje ir aplinkoje atsirado slapta ikonodulija. Jos vyras tęsė savo tėvo imperatoriaus Mykolo II (gr. Μιχαήλ Β, lot. Michael II; valdė 820-829) ikonoklazmo politiką. Teodora, nors ir stengėsi palaikyti savo draugus, pati buvo priversta slėpti nuo savo vyro ir dvariškių ikonas (nedideles slėpė tarp savo drabužių, patalų, skryniose). Yra aprašytas įvykis, X amžiaus Post Teofano (gr. συνεχισταί Θεοφάνους, lot. Theophanes continuatus) kronikose (lot. Chronici Theophanis Confessoris), kai Teodorą besimeldžiančią prie ikonų užklupo imperatoriaus juokdarys (iocularis) Dendris. Jis paklausė, kas tai per daiktai ir ką imperatorė su jais veikia. Teodora atsakė, kad tai jos žaislai (gr. τὰ νινία – „lialkos"), kuriuos ji labai myli. Per vakarienę Dendris, neturėdamas jokių piktų kėslų, papasakojo Teofilui, kad imperatorė turi labai gražių žaislų, kuriuos glaudžia prie krūtinės ir bučiuoja. Įsiutęs Teofilas apkaltino žmoną stabmeldyste, bet Teodorai pavyko jį įtikinti, kad kvailas juokdarys laikė žaislais jos ir rūmų damų atspindžius veidrodyje. Vėliau Teodora arba prišnekino juokdarį niekam nebepasakoti apie „žaislus“, arba jį nubaudė, nes pastarasis vėliau bijojo šia tema kalbėti, nors Teofilas jį ir kurstė. XI-XII amžių minologijų miniatiūrose Teodora vaizduojama laikanti rankose nedidelį apvalų atvaizdą.
842 metais Teofilas mirė, prieš mirtį paskyręs Teodorą vadovauti regento tarybai (sūnui Mykolui III buvo dveji). Imperijos valdymą perėmė Teodora. Pirmiausia ji ryžosi atkurti ortodoksiškąjį ikonų kultą. Ikonų gerbimo gynėjai buvo paleisti iš kalėjimo ir sugražinti iš tremties, Konstantinopolio patriarchas ikonoklastas Jonas Gramatikas (gr. ᾿Ιωάννης [᾿Ιαννὴς]ὁ Γραμματικός, lot. Iōannīs Grammatikos; ~863 ?) – ištremtas, o patriarchu išrinktas vyskupas Metodijus (gr.Πατριάρχης Μεθόδιος Α΄ Ομολογητής, lot. Patriarcha Methodius I; 843). Imperatorienei pritariant, 843 metų kovo 11 dieną Konstantinopolyje įvykęs bažnytinis Susirinkimas paskelbė būtinybę sugražinti ikonų kultą, pasmerkė ikonoklazmą. Tų pačių metų pirmąjį Gavėnios sekmadienį Šventosios Sofijos katedroje buvo surengta didžioji ikonų pagerbimo atkūrimo šventė, kuri nuo to laiko švenčiama kaip Stačiatikybės (Ortodoksijos) Pergalės iškilmė.
Be tikėjimo reikalų, Teodora taip pat rūpinosi administraciniais ir karo reikalais; jos diplomatijos dėka pavyko išvengti karo su Bulgarija. Jos valdymo metu imperijos reikalai buvo tvarkomi sėkmingai, o valstybės pozicijos sustiprėjo.
Vėliau imperatorės sūnus Mykolas (drauge su jos broliu) įsakė Teodorą kartu su jos dukromis įkalinti vienuolyne (gr. Μονή των Γαστρίων). Jame ji praleido visą likusį gyvenimą (iš to laikotarpio žinoma jos ranka parašyta Evangelija), o 867 metais jame ir mirė.
Stačiatikių Bažnyčios kalendoriuje šventoji teisioji Teodora minima vasario 24 dieną (vasario 11 d. pagal senąjį, Julijaus kalendorių).
Pagal: Bažnyčios mokslinis centras „Stačiatikių enciklopedija“ (ЦНЦ „Православная энциклопедия“; pravenc.ru); Enciklopedija „Drevo“ (Энц. „Древо“, церковно-исторический ресурс; drevo-info.ru); Ökumenisches Heiligenlexikon heiligenlexikon: heiligenlexikon.de; Ορθόδοξος Συναξαριστής.Ημερολόγιοde: saint.gr
