Vienuolė ir kankinė Eugènija Romiẽtė, kankiniai Prõtas, Jacìntas ir Kláudija Romiẽčiai (gr. Εὐγενία, Πρωτάς, Υάκινθος, Κλαυδία, lot. Eugenia, Protus, Hyacinthus, Claudia, rus. Евгения, Прот, Иаки́нф, Клавди́я) – III amžiaus kankiniai.
Eugenijos gyvenimo ir veiklos aprašyme, priskiriamame šventajam Simonui Metafrastui (†960), rašoma, kad šventoji, gimusi Romoje, kilmingoje Pilypo (gr. Φίλιππος) ir Klaudijos (gr. Κλαυδία) šeimoje, gyveno Aleksandrijoje – jos tėvą Pilypą imperatorius buvo paskyręs valdytoju Egipte. Be Eugenijos Pilypas turėjo dar du vaikus – Avita (gr. Αβίτα) ir Sergijų (gr. Σέργιο).
Eugenija studijavo filosofiją, mokėjo lotynų ir graikų kalbas, gavo puikų išsilavinimą, buvo išmintinga, ne tik gero būdo, bet ir graži. Dmitrijus Rostovietis (†1709) rašo, kad „turėdama šviesų protą ir būdama stropi, Eugenija mokydamasi nesunkiai pasiekė puikių rezultatų. Ką kartą išgirdo ar perskaitė, visada gerai įsimindavo ir saugojo širdyje, lyg tai būtų iškalta vario plokštelėje“. Daug kilmingų vyrų siekė jos rankos, bet ji nenorėjo tekėti. Susipažinusi su apaštalo Pauliaus laiškais, ji visa širdimi panoro tapti krikščione, bet bijodama tėvų pykčio, slėpė savo apsisprendimą ir tik savo vergams, eunuchams Protui ir Jacintui apie tai papasakojo:
Drauge su manimi Jūs pakankamai įsigilinot į mokslus; kartu išstudijavome filosofų Sokrato, Aristotelio ir Platono mokymus, žinomas stoikų klaidas ir Epikūro nuomonę, taip pat skaitėme ir studijavome kitų sofistų ir poetų kūrinius. Jūs, aišku, suprantate, kad visa tai yra pasakos, kurios neturi nieko kito, kaip tik daugeliui apgaulingą tiesos regimybę. Taip pat žinome, kaip savo išmintimi didžiuojasi graikai, kurių vieni visaip įrodinėja, kad nėra jokio Dievo, o kiti tiki, kad dievų yra daug, ir vieni dievai laikomi aukštesniais, kiti – žemesniais. Krikščionys visus juos nugali keliais žodžiais, sakydami: „Visi pagonių dievai yra piktieji“ (Ps 95/96, 5), mat tikėjimas šiais pagonių dievais yra tikra beprotybė ir veda į pražūtį. Tačiau krikščionių mokymas, kad „Viešpats – Visatos Kūrėjas“ (Ps 95/96, 5), atvirai pripažįsta Vieną Dievą ir leidžia mums pažinti mūsų visuotinį Viešpatį. Taip moko ir jų apaštalas Paulius, kurio raštus, įrodančius Vieno Dievo buvimą, skaičiau vakar ir užvakar. Ir aš tikiu šito apaštalo žodžiais kaip labai suprantamais ir patikimais, nes jie paremia tikėjimą veikalais. Apaštalas savo laiškuose aiškiai parodo kelią į išgelbėjimą, ir jūs, jei panorėsite, galite vadovautis jo nurodymais. Manęs nebevadinsite savo šeimininke, bet seserimi ir bendražyge, juk turime bendrą Viešpatį ir Tėvą, Dievą. Tad sutartinai ir vieningai, kaip artimiausi žmonės, kartu pasiryžkime atsigręžti į Kristų. Girdėjau, kad krikščionių vyskupas Elijas čia pastatė vienuolyną, kuriame vienuoliai be perstojo, dieną ir naktį giesmėmis šlovina Dievą. Vyskupas vienuolyną patikėjo vienam dvasininkui, kunigui Teodorui, kuris, kaip pasakojama, savo stebuklingais darbais akliesiems grąžina regėjimą, išvaro demonus ir išgydo visas ligas vienu savo žodžiu. Dar kalbama, kad į šitą vienuolyną nieku gyvu neleidžiama įžengti moterims. Todėl nukirpkite man plaukus, aprenkite mane vyriškais drabužiais ir nuveskite ten naktį. Į miestą sugrįšime vėlai vakare, visi vergai tegul eina vežimo priekyje, o jūs abu iš paskos. Aš tykiai išlipsiu iš vežimo ir mes tyliai pasislėpsim nuo visų, vežimas grįš namo tuščias, o mes nueisime pas Dievo tarnus.
Tėvams nežinant, lydima vergų Proto ir Jacinto, persirengusi vyriškais drabužiais, Eugenija pasitraukė į minėtą vienuolyną. Ten su savo palydovais iš vyskupo Elijo, kuriam apie Eugeniją buvo apreikšta regėjime, priėmė šventąjį krikštą, o šis palaimino ją likti vienuolyne.
Savo asketišku gyvenimu šventoji Eugenija pelnė gydymo malonę. Kartą į ją kreipėsi turtinga jauna našlė Melanija, prašydama pagalbos. Pamačius jauną „vienuolį“ moteriai kilo netyras geismas, bet nesulaukusi atsako, ji sumanė apšmeižti „jį“ Egipto valdytojui bandymu smurtauti. Tuomet šventoji Eugenija buvo atvesta pas valdytoją, t. y. tėvą. Per teismą, kurį Pilypas surengė ne tik Eugenijai, bet ir visiems vienuolyno vienuoliams, mergina buvo priversta atskleisti savo paslaptį ir prisipažinti, kas ji esanti.
Eugenijos artimieji apsidžiaugė radę tą, kurios taip ilgai gedėjo. Valdytojas, pažinęs dukterį, paleido ją, ir netrukus, taip pat ir visi artimieji, pasikrikštijo. Pagonims įskundus, Pilypas buvo pašalintas iš valdytojo pareigų. Aleksandrijos krikščionys išrinko jį savo vadovu, bet netrukus jis buvo nužudytas. Klaudija su vaikais grįžo į Romą, jos sūnūs gavo aukštus postus, o Eugenija toliau mokė susibūrusias apie ją merginas tikėjimo tiesų bei tarnavo Dievui.
Krikščionių persekiojimui sustiprėjus, Basilida, viena iš Kristų įtikėjusių ir Eugenijos, Proto ir Jacinto pastangomis pakrikštytų merginų, buvo nuteista mirties bausme už tai, kad atsisakė ištekėti. Taip pat buvo nukirsdintos galvos abiems eunuchams. O Eugeniją, kaip byloja šventosios gyvenimo ir darbų aprašymai, suėmė ir nuvedė į Artemidės (Dianos) šventyklą, kad paaukotų dievams, tačiau šventykla sugriuvusi jai dar neįėjus į vidų. Tada jie užrišo Eugenijai ant kaklo akmenį ir įmetė ją į Tibrą, bet akmuo nugarmėjęs į gilumą, o mergina stebuklingai likusi gyva. Iš krosnies, kuri staiga atvėsusi, Eugenija išėjusi nesužeista. Po to kankinę įmetė į griovį ir kelias dienas marino badu, bet jai iš dangaus buvo siunčiamas maistas. Pasakojama, kad jai tada pasirodė Gelbėtojas ir apreiškė jos kankiniškos mirties laiką – mirties bausmė jai buvo įvykdyta būtent tą dieną, per Kristaus Gimimo, Kalėdų Šventę. 262 metais, kai atėjo Kalėdos, budelis Eugeniją nužudė kalaviju. Netrukus kankinės vainiką gavo ir Klaudija.
Palaimintojo Jeronimo (†420) martirologe rašoma, kad Eugenija buvo palaidota „Romoje, Lotynų kelyje, Apronijano kapinėse“. VII a. šaltiniuose yra žinių, kad virš kapo buvo pastatyta bazilika. Vietos, kur buvo minėtos kapinės ir kur buvo šventosios kapas, nepavyko nustatyti.
Nuo V amžiaus pasakojimai apie Eugenijos gyvenimą ir darbus paplito visame krikščioniškame pasaulyje. Eugenijos relikvijos saugomos Dvylikos Apaštalų bažnyčioje Romoje; jų dalelės yra Šventosios Barboros vienuolyne (Kipre), o Graikijoje – Andros salos Gyvybę Teikiančio Šaltinio vienuolyne ir Šventosios Trejybės vienuolyne Koròpyje (Meinardus. 1970. P. 176).
Stačiatikių Bažnyčios kalendoriuje šventoji Eugenija minima sausio 6 d. (24d. pagal senąjį, Julijaus kalendorių).
Pagal Dmitrijaus Rostoviečio (1651-1709) parengtus „Šventųjų gyvenimus“ („Книга житий святых“, 1684-1705 m., išl. 1689-1705), enciklopedinius žinynus
