Tikėjimas yra Dievo dovana žmogui, Jo Paties mums įdiegta antgamtinė dorybė. „Tikėjimo į Dievą“ sąvoka gali turėti kelias reikšmes:
1) tai argumentuotas Dievo buvimo fakto pripažinimas;
2) teologinių tiesų apie Dievą ir Jo santykį su pasauliu pripažinimas;
3) pasitikėjimas Dievu, kuris, be tikėjimo Jo buvimu ir Jo apreikštomis tiesomis, įgyvendinamas aktyviu vienybės su Juo siekiu – aukščiausiu žmogaus pašaukimu ir tikslu.
Stačiatikybėje tikėjimas, gilesniu šio žodžio supratimu, apima kelis aspektus – svarbiausi iš jų: fakto, kad Dievas yra pripažinimas; tikėjimas Jo Apreiškimo tikrumu; pasitikėjimas Dievu; aktyvus Jo šventos valios nurodymų vykdymas, ištikimybė Dievui.
Stačiatikių tikėjimas dažnai vadinamas stačiatikių religija.
Tikrasis, išganingas tikėjimas yra tas, kuris atitinka Tiesą ir yra išganymo garantas. Toks tikėjimas būdingas stačiatikiams. Jį, su Dievo malone (Apd 17, 28; Jn 15, 5; Rom 12, 3; Ef 2, 8), žmogus gauna bei stiprina sąmoningai ir laisvai (Mk 11, 23; Mk 16, 16; Jn 7, 38).
Tikrai įtikėti – tai pripažinti ir įsisavinti pagrindines Dievo apreikštas dogmines ir dorovines tiesas.
Tikrai tikinčiojo tikėjimas atsispindi jo pasaulėžiūroje, jo pasaulio matyme, pasaulio supratime, visa tai atskleidžia aukštą žmogaus vertybių sistemą jo mintyse, troškimuose, elgesyje ir veikloje.
Yra trys kilimo į Dievą pakopos. Šias pakopas galime iliustruoti trimis pavyzdžiais: tarno, samdinio ir sūnaus. Pirmoje pakopoje dvasinio tobulumo siekiantį žmogų labiausiai motyvuoja galimos bausmės baimė; antroje pakopoje – troškimas pasiekti kuo daugiau dvasinio tobulumo; trečioje pakopoje žmogus veikia iš meilės Dievui, gėriui ir artimui.
Su krikščioniškuoju tikėjimu susipažįstama įsisavinant Evangelijos mokymą, dalyvaujant Tikrosios Bažnyčios sakramentuose ir laikantis Dievo įsakymų.
Būti tikinčiu krikščioniu tikrąja šio žodžio prasme – reiškia gyventi pilnavertišką krikščioniškąjį gyvenimą.
Tikėjimas, kuris apsiriboja sausu, šaltu Dievo buvimo fakto pripažinimu, tam tikra prasme nesiskiria nuo demoniško tikėjimo, nes „ir demonai tiki ir dreba“ (Jok 2, 19).
Tikėjimas be įsigilinimo, be žinių – gali vesti į iliuzijas, į klaidingų idėjų apie Dievą atsiradimą ir vystymąsi, žmogus gali susikurti sau įsivaizduojamą stabą ir laikyti jį Dievu.
Netikintis, bet norintis tikėti žmogus turėtų prašyti Dievo susitikimo su Juo ir atidžiai save stebėti – Dievas tikrai atsakys į nuoširdžią maldą – tarkim, pasitelkdamas gyvenimo aplinkybes, artimąjį, o gal net duos atsakymą tiesiai žmogaus širdyje (Jer 29, 13).
Dažniausiai žmogus netiki dėl abejingumo arba dėl nenoro keisti įprasto nuodėmingo gyvenimo būdo.
Netikėjimas gali būti daugelio nuodėmių priežastis.
***
Nedera sakyti: „Dievo nėra“, bet veikiau: „Aš neturiu Dievo“; nes juk pats matai, kad daugybė žmonių aplink tave jaučia Dievo buvimą. Tu kalbi tarsi aklas žmogus sakytų: „pasaulyje nėra šviesos“.
Šventasis Mikalojus Serbietis, 120 laiškas.
Netikinčiųjų iš viso nėra. Nei vieno! Kiekvienas žmogus ateina į šią žemę su įgimtu tikėjimo jausmu. Jie skiriasi tik tuo, kad vieni savo tikėjimą suvokia ir formuluoja kaip tam tikrą pasaulėžiūrą, o kiti tiki instinktyviai. Vis dėlto žmogus nesiliauja tikėti, kad gyvenimas turi prasmę. Jis tai jaučia. Jis gali tai jausti tarsi instinktyviai. Mes visi esame Dievo vaikai. Tik vieni iš mūsų tai žino, o kiti lieka nuošalyje kaip našlaičiai.
Kun. Aleksandras Menis
Dėl ko reikalingas tikėjimas? – Dėl nieko. Jei sakyčiau, kad jis reikalingas būti geru žmogumi, padėti žmonėms, pažinti Dievą, išgelbėti savo sielą, – tai reikštų savanaudišką ir egoistišką požiūrį į tikėjimą. Mes tikime ne dėl kažkokio tikslo, bet dėl to, kas mus yra Dievas – visuma viso to, kas šviesiausia, tyriausia, trumpai tariant – visa tai, ko labiausiai trokšta mūsų širdis. Meilė Dievui veda į tikėjimą Dievu.
Kun. Aleksandras Jelčaninovas
Mes įtikime ne dėl to, kad mus įtikina argumentai, bet todėl, kad mes pasirinkome. Jei žmogus pasirenka netikėti, jokie loginiai argumentai jo neįtikins.
Clive'as Lewisas
„Tikėjimas laiduoja mums tai, ko viliamės, įrodo tikrovę, kurios nematome“ (Žyd 11, 1).
