Evangelija pagal Matą
(Mt 4, 18-23)
18 Vaikščiodamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė du brolius – Simoną, vadinamą Petru, ir jo brolį Andriejų – metančius tinklą į ežerą; mat buvo žvejai. 19 Jis tarė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais“. 20 Tuodu tuojau paliko tinklus ir nuėjo su juo. 21 Paėjėjęs toliau, Jėzus pamatė kitus du brolius – Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną. Jiedu su savo tėvu Zebediejumi valtyje taisė tinklus. Jis ir tuos pašaukė. 22 Jie, tučtuojau palikę valtį ir tėvą, nuėjo su juo. 23 Jėzus vaikščiojo po visą Galilėją, mokydamas sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas žmonėse visokias ligas bei negales.
Evangelija pagal Matą
(Mt 4, 25, 5, 1-12)
25 Paskui jį [Jėzų] sekė ištisi pulkai žmonių iš Galilėjos, Dekapolio, Jeruzalės, Judėjos ir Užjordanės. 5. 1 Matydamas minias, Jėzus už kopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. 2 Atvėręs lūpas jis mokė: 3 „Palaiminti turintys vargdienio dvasią; jų yra dangaus karalystė. 4 Palaiminti liūdintys; jie bus paguosti. 5 Palaiminti romieji; jie paveldės žemę. 6 Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo; jie bus pasotinti. 7 Palaiminti gailestingieji; jie susilauks gailestingumo.8 Palaiminti tyraširdžiai; jie regės Dievą. 9 Palaiminti taikdariai; jie bus vadinami Dievo vaikais. 10 Palaiminti persekiojami dėl teisumo; jų yra dangaus karalystė. 11 Palaiminti jūs, kai dėl manęs esate niekinami ir persekiojami bei meluojant visaip šmeižiami. 12 Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise buvo persekiojami ir pranašai.
Apaštalo Pauliaus laiškas Romiečiams
(Rom 2, 10-16)
10 [Broliai,] ir šlovė, pagarba bei ramybė kiekvienam, kuris daro gera, pirma žydui, paskui graikui. 11 Juk Dievas nėra šališkas. 12 Visi, kurie nusidėjo neturėdami įstatymo, pražus be įstatymo, o visi, kurie nusidėjo turėdami įstatymą, bus nuteisti pagal įstatymą. 13 Teisūs Dievo akyse ne įstatymo klausytojai; teisūs bus pripažinti įstatymo vykdytojai. 14 Kai jokio įstatymo neturintys pagonys iš prigimties vykdo įstatymo reikalavimus, tada jie – neturintys įstatymo – yra patys sau įstatymas. 15 Jie įrodo, kad įstatymo reikalavimai įrašyti jų širdyse, ir tai liudija jų sąžinė bei mintys, kurios tai kaltina, tai teisina viena kitą... 16 Aną dieną Dievas per Jėzų Kristų teis žmonių slėpinius, kaip sako mano Evangelija.
Apaštalo Pauliaus laiškas Hebrajams
(Hbr 11, 33-40; 12, 1-2)
33[Broliai,] kurie tikėdami užkariavo karalystes, įvykdė teisingumą, įgijo pažadus, užčiaupė liūtams nasrus, 34 užgesino ugnies karštį, paspruko nuo kalavijo ašmenų, atsigavo iš silpnumo, tapo galiūnais kovoje, privertė bėgti svetimųjų pulkus. 35 Moterys atgavo prikeltus savo mirusiuosius, kiti leidosi kankinami ir atsisakė laisvės, kad laimėtų prakilnesnį prisikėlimą. 36 Dar kiti turėjo iškęsti patyčias ir plakimus, taip pat pančius ir kalėjimą. 37 Jie buvo akmenimis mušami, pjūklais pjaustomi, kalavijo kirčiais žudomi, klajojo prisidengę avikailiais ar ožkenomis, vargo, kentė priespaudą ir kankinimus. 38 Jie, kurių pasaulis nebuvo vertas, slapstėsi dykumose, kalnuose, olose ir žemės plyšiuose. 39 Ir jie visi, nors dėl tikėjimo buvo gerai įvertinti, nesulaukė to, kas buvo pažadėta, 40 nes Dievas geresniuosius dalykus buvo numatęs mums, kad jie ne be mūsų pasiektų tobulumą. 12. 1 Todėl ir mes, šitokio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visas naštas bei nuodėmės pinkles ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse, 2 žiūrėdami į savo tikėjimo vadovą ir ištobulintoją Jėzų…