Izaijo Knyga
(Iz 10, 12-20)
12 [Užbaigęs savo užmojį prieš Zioną, Viešpats nubaus Asirijos karalių už jo širdies puikybę ir įžūlų išdidumą. 13 Jis juk sako:] „Savo rankų jėga aš tai padariau, savo išmintimi, – nes esu sumanus. Nušlaviau sienas tarp tautų, išplėšiau jų turtus, ištrėmiau daug jų gyventojų. 14 Mano rankos galėjo plėšti tautų turtus lyg paukščių lizdą. Kaip tas, kuris susirenka paliktus kiaušinius, aš susirinkau visą žemę. Nebuvo kam ginti sparnais, niekas nepražiojo snapo, neklykė“. 15 Argi kirvis pūsis prieš tą, kuris juo kerta, argi pjūklas didžiuosis prieš tą, kuris juo pjauna? Nejau lazda mosuos tuo, kuris paima ją į ranką, nejau pagalys pakels tą, kas nėra medis! 16 Todėl Dievas, Galybių VIEŠPATS, suliesins liga jo rubuilius, po jo garbe pakurs ugnį – gaisro ugnį. 17 Izraelio Šviesa virs ugnimi, jo Šventasis bus liepsna. Per vieną dieną ji sudegins ir suris jo usnis ir erškėčius. 18 Jo puikieji miškai ir derlingieji sodai bus visiškai sunaikinti, – sutirps, kaip lydinys kad sutirpsta. 19 Medžių likutis jo miške bus toks menkas, jog net vaikas pajėgs juos suskaityti. 20 Tą dieną Izraelio likutis ir Jokūbo namų bėgliai nebesikliaus tąja tauta, kuri jų vos nesunaikino, bet sudės viltį į VIEŠPATĮ, Izraelio Šventąjį.
Pradžios Knyga
(Pr 7, 6-9)
6 Nojus buvo šešių šimtų metų, kai atėjo tvanas ir vandenys užliejo žemę. 7 Tuomet Nojus drauge su savo sūnumis, savo žmona ir savo sūnų žmonomis įėjo į arką išsigelbėti nuo tvano vandenų. 8 Iš švariųjų gyvulių ir gyvulių, kurie yra nešvarūs, paukščių ir visų žemės roplių, 9 po du, patinas ir patelė, įėjo į arką drauge su Nojumi, kaip Dievas buvo Nojui įsakęs.
Patarlių knyga
(Pat 9, 12-18)
12 Ar esi išmintingas? Esi išmintingas savo naudai. Ar esi pašaipūnas? Naštą tik tu neši“. 13 Kvailoji moteris yra nepastovi, ji nemokša ir nieko neišmano. 14 Sėdi savo namų tarpduryje ar ant krėslo miesto aukštumose, 15 šaukdama praeivius, einančius tiesiai savo keliu: 16 „Neišmanėliai, užsukite čionai!“ Neturintiems sveikos nuovokos ji sako: 17 „Vogtas vanduo yra saldus, o duona, valgoma vogčiomis, skani“. 18 Bet kvailasis nežino, kad ten nutįsę šešėliai, – jos svečiai jau Šeolo gelmėse.