Evangelija pagal Matą
(Mt 8, 23-26)
23 Jėzus įlipo į valtį, ir mokiniai paskui jį. 24 Ir štai ežere pakilo tokia smarki audra, kad bangos sėmė valtį. O jis miegojo. 25 Mokiniai pripuolę ėmė jį žadinti, šaukdami: „Viešpatie, gelbėk, žūvame!“ 26 Jis jiems tarė: „Ko jūs tokie bailūs, mažatikiai?“ Paskui atsikėlė, sudraudė vėjus bei ežerą, ir pasidarė visiškai ramu. 27 Žmonės stebėjosi ir kalbėjo: „Kas jis per vienas, kad net vėjai ir marios jo klauso?“
Evangelija pagal Luką (Lk 16, 19-31): 19 [Pasakė Viešpats šį palyginimą:] Gyveno kartą vienas turtuolis. Jis vilkėjo purpuru bei ploniausia drobe ir kasdien ištaigingai puotaudavo. 20 O prie jo rūmų vartų gulėjo votimis aptekęs elgeta, vardu Lozorius. 21 Jis troško numarinti alkį bent trupiniais nuo turtuolio stalo, bettik šunes atbėgę laižydavo jo votis. 22 Ir štai elgeta mirė ir buvo angelų nuneštas į Abraomo prieglobstį. Mirė ir turtuolis ir buvo palaidotas. 23 Kentėdamas mirusiųjų pasaulyje, turtuolis pakėlė akis ir iš tolo pamatė Abraomą ir jo prieglobstyje Lozorių. 24 Jis sušuko: ‘Tėve Abraomai, pasigailėk manęs! Atsiųsk čionai Lozorių, kad, suvilgęs vandenyje galą piršto, atvėsintų man liežuvį. Aš baisiai kenčiu šitoje liepsnoje.’ 25 Abraomas atsakė: ‘Atsimink, sūnau, kad tu dar gyvendamas atsiėmei savo gėrybes, o Lozorius tik nelaimes. Todėl jis susilaukė paguodos, o tu kenti. 26 Be to, tarp mūsų ir jūsų žioji neperžengiama bedugnė, ir niekas panorėjęs iš čia negali nueiti pas jus, nei iš ten persikelti pas mus.’ 27 Tas vėl tarė: ‘Tai meldžiu tave, tėve, nusiųsk jį bent į mano tėvo namus; 28 aš gi turiu penkis brolius juos teįspėja, kad ir jie nepatektų į šią kančių vietą.’ 29 Abraomas atsiliepė: ‘Jie turi Mozę bei pranašus, tegul jų ir klauso!’ 30 O anas atsakė: ‘Ne, tėve Abraomai! Bet jei kas iš mirusiųjų nueitų pas juos, jie atsiverstų.’ 31 Tačiau Abraomas tarė: ‘Jeigu jie neklauso Mozės nei pranašų, tai nepatikės, jei kas ir iš numirusių prisikeltų.’“
Evangelija pagal Joną
(Jn 15, 17-27, 16, 1-2)
17 Aš jums tai įsakau: vienam kitą mylėti! 18 Jei pasaulis jūsų nekenčia, tai žinokite jis manęs nekentė pirmiau negu jūsų. 19 Jei jūs būtumėte pasaulio, jis mylėtų jus kaip savuosius. Kadangi jūs ne pasaulio, bet aš jus iš pasaulio išskyriau, todėl jis jūsų nekenčia. 20 Atsiminkite mano žodžius, kuriuos esu jums pasakęs: ‘Tarnas ne didesnis už šeimininką!’ Jei persekiojo mane, tai ir jus persekios; jeigu laikėsi mano žodžio, laikysis ir jūsų. 21 Ir visa tai jums darys dėl manęs, nes jie nepažįsta to, kuris yra mane siuntęs. 22 Jei nebūčiau atėjęs ir jiems kalbėjęs, jiems kaltės nebūtų. O dabar jie neturi kuo pateisinti savo nuodėmės. 23 Kas manęs nekenčia, nekenčia ir mano Tėvo. 24 Jeigu nebūčiau tarp jų daręs darbų, kurių niekas kitas nėra daręs, jiems kaltės nebūtų. O dabar jie matė ir vis tiek nekenčia ir manęs, ir mano Tėvo. 25 Turėjo išsipildyti užrašytas Įstatyme žodis: Jie manęs nekentė be priežasties. 26 Kai ateis Globėjas, kurį jums atsiųsiu nuo Tėvo, Tiesos Dvasia, kuri eina iš Tėvo, jis toliau liudys apie mane. 27 Ir jūs liudysite, nes nuo pradžios su manimi esate buvę. 16. 1 Aš jums tai paskelbiau, kad nesukluptumėte. 2 Jie šalins jus iš sinagogų, ir netgi ateis valanda, kada jūsų žudikai tarsis atlieką šventą pareigą Dievui.
Apaštalo Pauliaus laiškas Hebrajams
(Heb 12, 6-27)
6 [Broliai!] Dievas griežtai auklėja, ką myli, ir plaka kiekvieną sūnų, kurį priglaudžia. 7 Jums reikia pakentėti dėl drausmės. Dievas elgiasi su jumis kaip su sūnumis. O kurio gi sūnaus tėvas griežtai neauklėja?! 8 Bet jeigu jūs be drausmės, kuri visiems privaloma, vadinasi, jūs ne sūnūs, o pavainikiai. 9 Jau mūsų kūno tėvai mus pabausdavo, ir mes juos gerbėme. Tad argi nebūsime dar klusnesni dvasių Tėvui, kad gyventume?! 10 Juk anie savo nuožiūra mus drausmino nedaugeliui dienų, o šis tai daro mūsų labui, kad taptume jo šventumo dalininkais. 11 Beje, kiekviena auklyba tam kartui atrodo ne linksma, o karti, bet vėliau ji atneš taikingų teisumo vaisių auklėtiniams. 12 Todėl pakelkite nuleistas rankas, ištieskite pasilpusius kelius 13 ir vaikščiokite, palikdami tiesius pėdsakus, kad, kas luoša, neišnirtų, bet verčiau sugytų. […] 25 Žiūrėkite, kad neatstumtumėte kalbančiojo, nes jeigu anie neišsisuko, kai atmetė tą, kuris žemėje davė įspėjimų, tai juo labiau neišsisuksime mes, nusigręžę nuo to, kuris kalba iš dangaus. 26 Jo balsas anuomet drebino žemę, o dabar jis žada: Aš dar kartą sudrebinsiu ne tik žemę, bet ir dangų! 27 Žodžiai dar kartą rodo, kad sudrebintieji dalykai kaip sutvertieji bus permainyti, kad pasiliktų tai, kas nesudrebinama.
Apaštalo Pauliaus laiškas Efeziečiams (Ef 2, 4-10): 4 Dievas, apstus gailestingumo, iš didžios meilės, kuria mus pamilo, 5 mus, mirusius nusikaltimais, prikėlė gyventi su Kristumi jūs juk esate išgelbėti malone, 6 prikėlė ir pasodino danguje Kristuje Jėzuje, 7 kad ateinančiais amžiais beribį savo malonės lobį parodytų savo gerumu mums Kristuje Jėzuje. 8 Jūs juk esate išgelbėti malone per tikėjimą ir ne iš savęs, bet tai yra Dievo dovana, 9 ir ne darbais, kad kas nors nesigirtų. 10 Mes esame jo kūrinys, sutverti Kristuje Jėzuje geriems darbams, kuriuos Dievas iš anksto paskyrė mums atlikti.
Apaštalo Pauliaus laiškas Timotiejui
(2 Tim 2, 1-10)
1 Taigi tu, mano vaike [Timotiejau], stiprėk Kristaus Jėzaus malone 2 ir, ką esi iš manęs girdėjęs prie daugelio liudytojų, perduok patikimiems žmonėms, kurie sugebės ir kitus mokyti. 3 Kęsk vargus kartu su manimi kaip geras Kristaus Jėzaus karys. 4 Atliekantis kario tarnybą neužsiima pragyvenimo reikalais, idant patiktų jį pašaukusiam tarnybon. 5 Ir kas stoja į rungtynes, negaus vainiko, jei nebus grūmęsis pagal taisykles. 6 Triūsiančiam žemdirbiui dera pirmam pasiimti vaisių. 7 Suprask, ką sakau: Viešpats tau duos išmanymą apie visus dalykus. 8 Prisimink prikeltąjį iš numirusių Jėzų Kristų iš Dovydo giminės, kaip skelbiama mano Evangelijoje, 9 dėl kurios man tenka kentėti, net būti surakintam lyg piktadariui. Bet Dievo žodis nesurakinamas! 10 Todėl aš visa pakeliu dėl išrinktųjų, kad ir jie laimėtų išganymą Kristuje Jėzuje su amžinąja šlove.