Izaijo Knyga
(Iz 25, 1-9)
1 VIEŠPATIE, tu – mano Dievas, garbinsiu tave, šlovinsiu tavo vardą, nes tu įvykdei nuostabius užmojus, – visokeriopai ir ištikimai įvykdei tai, ką prieš amžius nutarei. 2 Miestus pavertei akmenų krūvomis, jų tvirtoves – griuvėsiais. Nedorėlių rūmai jau ne miestas, niekuomet jie nebus atstatyti. 3 Šlovins tave dėl to galingos tautos žmonės, prieš tave drebės miestai žiauriųjų tautų. 4 Silpnieji ir bejėgiai bėgo prie tavęs, – prieglauda vargšams varge tu buvai, – pastogė nuo lietaus, paunksmė nuo kaitros. Nors žiauriųjų siautulys yra kaip žiemos liūtis, 5 tu, kaip kaitra sausros metu, nutildai nedorėlių triukšmą; kaip debesies šešėlis kaitrą švelnina, taip tu nutildai žiauriųjų pergalės šauksmus. 6 Galybių VIEŠPATS surengs šiame kalne visoms tautoms puotą su skaniausiais valgiais, puotą su rinktiniais vynais, – pokylį su gardumynais ir grynais, geriausiais vynais. 7 Šiame kalne jis nukels tą šydą, kuris dengia visas gimines, tą nuometą, kuris gobia visas tautas. 8 Jis visiems laikams sunaikins mirtį. Viešpats DIEVAS nušluostys ašaras nuo visų veidų. Savo tautos gėdą jis pašalins visur žemėje. Tikrai tai įvyks, nes taip kalbėjo VIEŠPATS! 9 Tą dieną bus sakoma: „Štai šis yra mūsų Dievas! Mes juo pasitikėjome, ir jis mus išgelbėjo! Šis yra VIEŠPATS, juo mes pasitikėjome! Džiūgaukime, linksminkimės, kad jis mus išganė!“
Pradžios Knyga
(Pr 9, 8-17)
8 Tuomet Dievas tarė Nojui ir su juo buvusiems sūnums: 9 „Štai sudarau Sandorą su jumis ir jūsų būsimais palikuonimis, 10 su visais gyvūnais, esančiais su jumis, paukščiais, galvijais ir visais su jumis buvusiais žemės gyvuliais, kurie tik išlipo iš laivo. 11 Aš palaikysiu Sandorą su jumis: niekada daugiau visi mirtingieji gyvūnai nebebus tvano vandenų išnaikinti, niekada daugiau nebebus tvano žemei nuniokoti. 12 Ir tai, pridūrė Dievas, bus ženklas, kurį duodu visiems amžiams, mano Sandoros tarp manęs ir jūsų bei visų su jumis esančių gyvūnų: 13 savo lanką padėjau į debesis, ir jis bus ženklas Sandoros tarp manęs ir žemės. 14 Kai supūsiu viršum žemės debesis ir pasirodys debesyje mano lankas, 15 aš atsiminsiu savo Sandorą tarp manęs ir jūsų bei visų mirtingųjų gyvūnų, ir vandenys niekada daugiau nebetaps tvanu visiems mirtingiesiems sunaikinti. 16 Kai lankas bus debesyje, aš pažvelgsiu į jį ir atsiminsiu Sandorą tarp Dievo ir visų gyvūnų visų žemėje esančių mirtingųjų.“ 17 Dievas sakė Nojui: „Tai bus ženklas Sandoros tarp manęs ir visų žemėje esančių mirtingųjų“.
Patarlių knyga
(Pat 12, 8-22)
8 Už protingumą žmogus laimi pagyrimą, o sukto proto žmogus tik paniekos susilaukia. 9 Geriau būti paprastu žmogumi, turinčiu darbą, negu išdidžiai laikytis ir neturėt ką valgyti. 10 Teisus žmogus rūpinasi savo gyvuliais, o nedorų žmonių širdis yra žiauri. 11 Kas dirba savo žemę, turės duonos iki soties, o kas vaikosi vėjų, neturi sveikos nuovokos. 12 Nedorų žmonių tvirtovė bus nugriauta, o teisiųjų šaknis yra išliekanti. 13 Blogas žmogus patenka į pinkles per savo liežuvį, o teisus žmogus išsivaduoja iš vargo. 14 Žmogus sotinasi gėrybėmis iš savo lūpų vaisiaus, ir rankų darbas yra atlyginamas. 15 Kvailo žmogaus kelias jam pačiam atrodo teisingas, o išmintingas žmogus klauso patarimo. 16 Kvailas žmogus tuojau parodo pyktį, o gudrus užgaulę nutyli. 17 Kas kalba tiesą, sąžiningai liudija, o melagingas liudytojas kalba apgaulingai. 18 Neapgalvoti žodžiai yra kaip kalavijo smūgiai, o išmintingųjų liežuvis gydo. 19 Teisingos lūpos išlieka amžinai, o melagingas liežuvis tik akimirką. 20 Apgaulė yra širdyse tų, kurie rengia pikta, o duodantiems taikingą patarimą – džiaugsmas. 21 Teisaus žmogaus neištinka jokia žala, o nedorėliai yra nelaimių priblokšti. 22 Melagingos lūpos yra pasibjaurėjimas VIEŠPAČIUI, o kas ištikimai elgiasi, jam patinka.