Pranašo Joelio knyga
(Jl 2, 12-26)
12 [Taip sako Viešpats:] „Tačiau dabar, tai VIEŠPATIES žodis, grįžkite pas mane visa savo širdimi, pasninku, verksmu ir raudojimu; 13 persiplėškite širdis, o ne drabužius.“ Grįžkite pas VIEŠPATĮ, savo Dievą, nes jis maloningas ir gailestingas, kantrus ir kupinas gerumo, pasirengęs atleisti, o ne bausti. 14 Kas žino, ar jis vėl neatleis ir nepaliks palaiminimo javų atnašų ir liejamųjų aukų VIEŠPAČIUI, jūsų Dievui? 15 Pūskite ragą Sione, skelbkite pasninką, sušaukite į iškilmę bendriją! 16 Sutelkite tautą, paaiškinkite susirinkimui. Sukvieskite senelius, surinkite mažutėlius, net žindomus kūdikius. Jaunikis tepalieka savo kambarį, o jaunoji savo pavėsinę. 17 Tarp prieangio ir aukuro teverkia kunigai, VIEŠPATIES tarnai. Tesako: „Pasigailėk, VIEŠPATIE, savo tautos, nepadaryk savo paveldo pajuoka, priežodžiu tautoms. Kodėl tautos turėtų sakyti: ‘Kurgi jų Dievas?’“ 18 VIEŠPATS karštai susirūpino savo kraštu ir pasigailėjo savo tautos. 19 Atsakydamas savo tautai, VIEŠPATS tarė: „Tikėkite manimi, atsiųsiu jums grūdų, naujo vyno, aliejaus, ir būsite sotūs. Niekuomet nebedarysiu jūsų pajuoka tautoms. 20 Kariauną iš šiaurės nutolinsiu nuo jūsų, išvarysiu ją į išdegintą ir apleistą kraštą, jos priekinius spiečius į Rytų jūrą, o užpakalinius spiečius į Vakarų jūrą. Nuo jos kils dvokas, sklis puvėsių kvapas, nes ji išdrįso išdidžiai elgtis! 21 Nebijok, žeme! Linksminkis ir džiaukis, nes VIEŠPATS padarė didelių dalykų! 22 Nebijokite, laukiniai gyvuliai, nes žaliuoja tyrlaukių ganyklos, medžiai neša vaisių, figmedis ir vynmedis duoda derlių. 23 Linksminkitės ir džiaukitės, Siono vaikai, VIEŠPAČIU, savo Dievu, nes jis davė jums ankstyvuosius lietus kaip reikalauja teisumas, išliejo žemyn jums gausų lietų ankstyvuosius ir vėlyvuosius lietus kaip seniau. 24 Klojimai bus pilni grūdų, iš kubilų per kraštus liesis naujas vynas ir aliejus. 25 Atlyginsiu jums už metus, kuriuos suėdė skėriai skraidantieji, šokinėjantieji, ryjantieji ir skėrių vikšrai, mano didžioji kariauna, siųsta prieš jus. 26 Jūs valgysite ir būsite sotūs, šlovinsite vardą VIEŠPATIES, savo Dievo, kuris taip nuostabiai pasielgė su jumis. Mano tauta nebebus sugėdinta per amžius.
Pranašo Joelio knyga
(Jl 3, 12-21)
12 [Taip sako Viešpats:] Tepakyla tautos, teateina į Jehošafato slėnį, nes ten sėdėsiu, teisdamas visas aplinkines tautas. 13 Paleiskite darban pjautuvą, nes pjūtis prinokusi. Eikite ir trypkite, nes vyno spaudykla pilna. Kubilai liesis per kraštus, nes jų nedorumas didelis. 14 Minių minios susirinkusios sprendimo slėnyje, nes arti VIEŠPATIES diena sprendimo slėnyje! 15 Aptemsta saulė ir mėnulis, žvaigždės sulaiko savo švytėjimą. 16 Iš Ziono VIEŠPATS sugriaudžia, iš Jeruzalės pakelia savo balsą, – dreba dangūs ir žemė. Bet savo tautai VIEŠPATS prieglauda, Izraelio tautai tvirtovė. 17 Tuomet žinosite, kad aš, VIEŠPATS, esu jūsų Dievas, gyvenantis Zione, mano šventajame kalne. Jeruzalė bus šventa, svetimieji niekad daugiau per ją nebeis. 18 Tą dieną kalnai lašės saldžiu vynu, kalnai sruvens pienu, o visos Judo upių vagos sruvens vandeniu. Šaltinis ištrykš iš VIEŠPATIES namų ir palaistys Šitimų slėnį. 19 Egiptas taps tyrlaukiais, o Edomas pavirs apleista dykyne už padarytą smurtą Judo žmonėms, išliejus nekaltą kraują visame jo krašte. 20 Bet Judas per amžius bus gyvenamas, o Jeruzalė – per kartų kartas. 21 Atkeršysiu už jų kraują, nepasigailėsiu kaltųjų, nes VIEŠPATS gyvena Zione.