Izaijo Knyga
(Iz 28, 14-22)
14 Todėl išgirskite žodį VIEŠPATIES, jūs pašaipūnai, kurie valdote šitą tautą, esančią Jeruzalėje. 15 Kadangi sakote: „Sandorą sudarėme su mirtimi, sutartį padarėme su Šeolu, kai nuožmusis tvanas atšniokš, jis mūsų nepasieks, nes mele radome prieglaudą, apgaulėje – mūsų slėptuvė...“ 16 Dėl to Viešpats DIEVAS šitaip sako: „Štai ant Ziono dedu aš akmenį, išmėgintą akmenį, brangų kertinį akmenį, kaip tvirtą pamatą: 'Kas pasitiki juo, nedreba iš baimės'. 17 Teisingumas – mano matavimo virvė, teisumas – man svambalas. Nušluos ledų kruša melo prieglaudą, išplaus vandenys slėptuvę“. 18 Jūsų sandora su mirtimi bus panaikinta, o jūsų sutartis su Šeolu nebeturės galios. Kai nuožmusis tvanas atšniokš, jis jus nuniokos. 19 Kai tik jis atšniokš, kas kartą jus pastvers, – atšniokš jis kas labą rytą, atšniokš dienos metu ir naktį. Suvokus, ką tai reiškia, apims klaikas. 20 Per trumpas bus guolis, kad išsitiesti galėtum, per siauras apklotas, kad juo užsiklotum. 21 VIEŠPATS pakils, kaip pakilo ant Perazimų kalno, rūstaus, kaip rūstavo Gibeono slėny, kad įvykdytų tai, ką turi įvykdyti, – savo nepaprastą užmojį, – kad užbaigtų savo darbą, – sau neįprastą darbą! 22 Dabar jau liaukitės šaipęsi, kad nesuveržtų jūsų pančiai dar stipriau, nes išgirdau iš Viešpaties, paties Galybių DIEVO, jog visam kraštui lemta būti sunaikintam.
Pradžios Knyga
(Pr 10, 32; 11, 1-9)
32 Tokios tat Nojaus sūnų kiltys pagal jų šeimas ir tautas. Po tvano iš jų pasklido tautos žemėje. 11. 1 Visa žemė turėjo vieną kalbą ir tuos pačius žodžius. 2 Atsikėlę iš rytų žmonės rado slėnį Šinaro krašte ir ten įsikūrė. 3 Vieni kitiems jie sakė: „Eime, pasidirbkime plytų ir jas išdekime.“ Vietoj akmens jie naudojo plytas, o vietoj kalkių bitumą. 4 „Eime, sakė jie, pasistatykime miestą ir bokštą su dangų siekiančia viršūne ir pasidarykime sau vardą, kad nebūtume išblaškyti po visą žemės paviršių.“ 5 O VIEŠPATS nužengė pamatyti miesto ir bokšto, kurį mirtingieji buvo pastatę. 6 Ir tarė VIEŠPATS: „Žiūrėk! Jie yra viena tauta ir visi kalba ta pačia kalba. Tai tik jų sumanymų pradžia! Ką tik užsimos daryti, nieko nebus jiems negalimo! 7 Eime, nuženkime ir sumaišykime jų kalbą, kad nebesuprastų, ką sako vienas kitam.“ 8 Taip tat VIEŠPATS išsklaidė juos iš ten po visą žemės paviršių, ir jie metė statę miestą. 9 Tada jis buvo pavadintas Babeliu, nes VIEŠPATS ten sumaišė visos žemės kalbą ir iš ten išsklaidė juos po visą žemės paviršių.
Patarlių knyga
(Pat 13, 20-25; 14, 1-6)
20 Bendrauk su išmintingu, ir tapsi išmintingas, o kvailųjų bičiulis pateks į bėdą. 21 Nusidėjėliams iš paskos seka nelaimė, o teisiuosius pasiveja gerovė. 22 Geras žmogus palieka paveldą savo vaikaičiams, o nusidėjėlio turtas paskiriamas teisiajam. 23 Bylinėjimasis suryja įdirbtą vargšo lauką ir neteisybė nušluoja jo buveinę. 24 Kas gailisi rykštės, nekenčia savo vaiko, o kas jį myli, rykšte pataiso. 25 Teisusis valgo sočiai iki valios, nedorėlių pilvas tuščias. 14. 1 Išmintinga moteris statosi namus, o kvailoji savuosius nugriauna savo rankomis. 2 Kas dorai elgiasi, garbina VIEŠPATĮ, o kas eina suktais keliais, jį niekina. 3 Kvailojo burnoje yra lazda jo nugarai, o teisaus žmogaus lūpos jį apsaugo. 4 Kur nėra jaučių, ten tuščios ėdžios; gausi pjūtis ten, kur stiprus jautis. 5 Sąžiningas liudytojas nemeluoja, o melagingas melais alsuoja. 6 Pašaipūnas mėgina būti sumanus, bet negali, o žmogus, kuris turi nuovoką, žinojimą lengvai įgyja.