Evangelija pagal Luką
(Lk 1, 24-38)
24 Praslinkus kiek laiko, jo žmona Elzbieta tapo nėščia ir penkis mėnesius slėpėsi, sakydama: 25 „Tai Viešpats man davė; jis dabar teikėsi atimti mano pažeminimą žmonių akyse.“ 26 Šeštą mėnesį angelas Gabrielius buvo Dievo pasiųstas į Galilėjos miestą, kuris vadinasi Nazaretas, 27 pas mergelę, sužadėtą su vyru, vardu Juozapas, iš Dovydo namų; o mergelės vardas buvo Marija. 28 Atėjęs pas ją, angelas tarė: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ 29 Išgirdusi šiuos žodžius, ji sumišo ir galvojo sau, ką reiškia toks sveikinimas. 30 O angelas jai tarė: „Nebijok, Marija, tu radai malonę pas Dievą! 31 Štai tu pradėsi įsčiose ir pagimdysi sūnų, kurį pavadinsi Jėzumi. 32 Jisai bus didis ir vadinsis Aukščiausiojo Sūnus. Viešpats Dievas duos jam jo tėvo Dovydo sostą; 33 jis karaliaus Jokūbo namuose per amžius, ir jo karaliavimui nebus galo.“ 34 Marija paklausė angelą: „Kaip tai įvyks, jeigu aš nepažįstu vyro?“ 35 Angelas jai atsakė: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todėl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi. 36 Antai tavoji giminaitė Elzbieta pradėjo sūnų senatvėje, ir šis mėnuo yra šeštas tai, kuri buvo laikoma nevaisinga, 37 nes Dievui nėra negalimų dalykų.“ 38 Tada Marija atsakė: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei.“ Ir angelas pasitraukė.
Evangelija pagal Matą
(Mt 24, 36-51; 25, 1-46; 26, 1-2)
36 [Pasakė Viešpats savo mokiniams:] Tačiau tos dienos ir valandos [Žmogaus Sūnaus atėjimo] niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, o vien tik Tėvas“. 37 „Kaip yra buvę Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui ateinant. 38 Kaip dienomis prieš tvaną žmonės, nieko nenumanydami, valgė, gėrė, vedė ir tekėjo iki pat dienos, kurią Nojus įlipo į laivą, 39 kai užėjo tvanas ir visus nusinešė, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus. 40 Tuomet du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. 41 Dvi mals vienomis girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta. 42 Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats. 43 Supraskite ir tai: jeigu šeimininkas žinotų, kurią nakties valandą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų jam įsilaužti į namus. 44 Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite“. 45 „Kas yra tas ištikimas bei protingas tarnas, kurį šeimininkas paskyrė deramu laiku maitinti šeimynos? 46 Laimingas toksai tarnas, kurį sugrįžęs šeimininkas ras gerai besidarbuojantį. 47 Iš tiesų sakau jums: jį paskirs valdyti visų savo turtų. 48 O jei anas tarnas bus blogas ir tars pats sau: 'Mano šeimininkas neskuba grįžti', 49 ir pradės mušti savo tarnybos draugus, valgyti, ūžti su girtuokliais, – 50 to tarno šeimininkas sugrįš vieną gražią dieną, kai jis nelaukia, ir tokią valandą, kurią jis nė manyti nemano. 51 Jis žiauriai nubaus jį ir paskirs jam dalį su veidmainiais. Ten bus verksmas ir dantų griežimas“. 25. 1 „Tada su dangaus karalyste bus panašiai kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios žibintus, išėjo pasitikti jaunikio. 2 Penkios iš jų buvo paikos ir penkios protingos. 3 Taigi paikosios pasiėmė žibintus, o nepasiėmė alyvos. 4 Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir alyvos. 5 Jaunikiui vėluojant, visos ėmė snausti ir užmigo. 6 Vidurnaktį pasigirdo balsai: „Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!“ 7 Tuomet visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus. 8 Paikosios sakė protingosioms: 'Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta'. 9 Protingosios atsakė: 'Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau nueikite pas prekiautojus ir nusipirkite'. 10 Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos. 11 Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašytis: 'Gerbiamasis, atidaryk, čia mes!' 12 O jis atsakė: 'Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!' 13 Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“. 14 „Bus taip, kaip atsitiko vienam žmogui, kuris, iškeliaudamas į svetimą šalį, pasišaukė tarnus ir pavedė jiems savo turtą. 15 Vienam jis davė penkis talentus, kitam du, trečiam vieną – kiekvienam pagal jo gabumus – ir iškeliavo. 16 Tas, kuris gavo penkis talentus, tuojau nuėjęs ėmė verstis ir pelnė kitus penkis. 17 Taip pat kuris gavo du talentus, pelnė kitus du. 18 O kuris buvo gavęs vieną, nuėjo, iškasė duobę ir paslėpė šeimininko pinigus. 19 Praslinkus nemaža laiko, anų tarnų šeimininkas grįžo ir pradėjo daryti su jais apyskaitą. 20 Atėjo tas, kuris buvo gavęs penkis talentus; jis atnešė kitus penkis ir tarė: 'Šeimininke, davei man penkis talentus, štai aš pelniau kitus penkis'. 21 Šeimininkas atsakė: 'Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!' 22 Taip pat tas, kuris buvo gavęs du talentus, atėjęs pasakė: 'Šeimininke, davei man du talentus, štai aš pelniau kitus du'. 23 Šeimininkas tarė: 'Gerai, šaunusis ir ištikimasis tarne! Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, aš tau pavesiu didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!' 24 Prisiartinęs tasai, kuris buvo gavęs vieną talentą, sakė: 'Šeimininke, aš žinojau, kad tu – žmogus kietas: pjauni, kur nesėjai, renki, kur nebarstei. 25 Pabijojęs nuėjau ir paslėpiau tavo talentą žemėje. Še, imkis, kas tavo'. 26 Šeimininkas jam atsakė: 'Blogasis tarne, tinginy! Tu žinojai, kad aš pjaunu, kur nesėjau, renku, kur nebarsčiau. 27 Taigi tau reikėjo leisti mano pinigus į apyvartą, ir sugrįžęs aš būčiau gavęs juos su palūkanomis. 28 Todėl atimkite iš jo talentą ir atiduokite tam, kuris turi dešimt talentų. 29 Kiekvienam, kas turi, bus duota, ir jis turės su perteklium, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis turi. 30 Šitą netikusį tarną išmeskite į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas“. 31 „Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste. 32 Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. 33 Avis jis pastatys dešinėje, ožius – kairėje. 34 Ir tars karalius stovintiems dešinėje: 'Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę! 35 Nes aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, 36 buvau nuogas – mane aprengėte, ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane'. 37 Tuomet teisieji klaus: 'Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ir pavalgydinome, trokštantį ir pagirdėme? 38 Kada gi mes matėme tave keliaujantį ir priglaudėme ar nuogą ir aprengėme? 39 Kada gi matėme tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?' 40 Ir atsakys jiems karalius: 'Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte'. 41 Paskui jis prabils į stovinčius kairėje: 'Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri prirengta velniui ir jo angelams! 42 Nes aš buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte, 43 buvau keleivis, ir manęs nepriglaudėte, nuogas – neaprengėte, ligonis ir kalinys – ir jūs manęs neaplankėte'. 44 Tuomet jie atsakys: 'Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir tau nepatarnavome?' 45 Tuomet jis pasakys jiems: 'Iš tiesų sakau jums: kiek kartų taip nepadarėte vienam iš šitų mažiausiųjų, nė man nepadarėte'. 46 Ir eis šitie į amžinąjį kentėjimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą“. 26. 1 Baigęs visas tas kalbas, Jėzus tarė savo mokiniams: 2 „Jūs žinote, kad po dviejų dienų bus Velykos, ir Žmogaus Sūnus bus atiduotas nukryžiuoti“.
Apaštalo Pauliaus laiškas Hebrajams
(Hbr 2, 11-18)
11 [Broliai!] Juk šventintojas ir šventinamieji visi kyla iš vieno. Todėl jis nesigėdija juos vadinti broliais; 12 jis sako: Aš paskelbsiu tavo vardą savo broliams, susirinkime tave šlovinsiu giesme.13 Ir vėl: Aš juo pasitikėsiu. Ir vėl: Štai aš ir vaikai, kuriuos davė man Dievas. 14 Kadangi vaikų kraujas ir kūnas bendri, tai ir jis lygiomis juos prisiėmė, idant mirtimi sunaikintų tą, kuris turėjo mirties valdžią, tai yra velnią, 15 ir išvaduotų tuos, kurie, bijodami mirties, visam gyvenimui buvo patekę į vergiją. 16 Juk iš tiesų jam rūpėjo ne angelai, o Abraomo palikuonys. 17 Todėl jis turėjo visu kuo tapti panašus į brolius, kad būtų gailestingas ir ištikimas Dievui vyriausiasis kunigas ir galėtų permaldauti už tautos nuodėmes. 18 Pats iškentęs gundymus, jis gali padėti tiems, kurie yra gundomi.