Evangelija pagal Joną
(Jn 10, 27-38)
27 [Pasakė Viešpats pas Jį atėjusiems judėjams:] Manosios avys klauso mano balso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. 28 Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą; jos nežus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos. 29 Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską, ir niekas jų neišplėš iš Tėvo rankos. 30 Aš ir Tėvas esame viena“. 31 Ir vėl žydai stvėrėsi akmenų, norėdami jį užmušti. 32 O Jėzus paklausė juos: „Tėvo valia esu jums padaręs daug gerų darbų. Už kurį gi darbą jūs užmušite mane?“ 33 Žydai jam atsakė: „Ne už gerą darbą užmušime, bet už piktžodžiavimą, kad tu, būdamas žmogus, dediesi Dievu“. 34 Jėzus atsakė: „Argi jūsų Įstatyme nėra parašyta: Aš tariau: jūs esat dievai!? 35 Taigi [Įstatymas] vadina dievais tuos, kuriems skirtas Dievo žodis, ir Raštas negali būti panaikintas. 36 Kaip tad jūs galite sakyti tam, kurį Tėvas pašventino ir siuntė pasaulin: 'Tu piktžodžiauji', kai jis pareiškė: 'Aš – Dievo Sūnus!'? 37 Jei aš nedarau savo Tėvo darbų, – netikėkite manimi! 38 O jeigu darau ir manimi netikite, – tikėkite darbais, kad pažintumėte ir suprastumėte, jog Tėvas manyje ir aš jame“.
Evangelija pagal Matą
(Mt 11, 27-30)
27 [Pasakė Viešpats savo mokiniams:] Viskas man yra mano Tėvo atiduota; ir niekas nepažįsta Sūnaus, tik Tėvas, nei Tėvo niekas nepažįsta, tik Sūnus ir kam Sūnus panorės apreikšti. 28 Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; aš jus atgaivinsiu! 29 Imkite ant savo pečių mano jungą ir mokykitės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies, ir jūs rasite savo sieloms atgaivą. 30 Mano jungas švelnus, mano našta lengva.“
Apaštalų darbai
(Apd 15, 35-41)
35 [Tomis dienomis] Paulius ir Barnabas pasiliko Antiochijoje. Kartu su daugeliu kitų jie mokė ir skelbė Viešpaties žodį. 36 Po kiek laiko Paulius tarė Barnabui: „Grįžkime, aplankykime brolius visuose miestuose, kur esame skelbę Viešpaties žodį, ir pažiūrėkime, kaip jiems sekasi“. 37 Barnabas norėjo pasiimti kartu ir Joną, vadinamą Morkumi, 38 bet Paulius reikalavo neimti tokio, kuris Pamfilijoje buvo nuo jų pasitraukęs ir nesidarbavo su jais. 39 Kilo smarkus ginčas, ir jie išsiskyrė. Barnabas, pasiėmęs Morkų, išplaukė į Kiprą, 40 o Paulius, pasitelkęs Silą, iškeliavo, brolių patikėtas Viešpaties malonei. 41 Jis leidosi per Siriją ir Kilikiją, stiprindamas bendrijas.
Apaštalo Pauliaus laiškas Hebrajams
(Hbr 13, 7-12)
7 [Broliai!] Atsiminkite savo vadovus, kurie jums paskelbė Dievo žodį. Įsižiūrėkite į jų gyvenimo pabaigą, sekite jų tikėjimu. 8 Jėzus Kristus yra tas pats vakar ir šiandien, tas pats ir per amžius. 9 Nesiduokite suvedžiojami įvairių svetimų mokslų. Gera, kai širdis sustiprinta malonės, o ne valgių, nedavusių naudos tiems, kurie laikėsi nuostatų dėl jų vartojimo. 10 Mes turime aukurą, nuo kurio valgyti neturi teisės tie, kurie tebetarnauja padangtei. 11 Juk kūnai gyvulių, kurių kraujas vyriausiojo kunigo įnešamas į šventovę aukai už nuodėmes, sudeginami už stovyklos. 12 Todėl ir Jėzus, norėdamas savo krauju pašventinti tautą, kentėjo už miesto vartų. 13 Taigi išeikime jo pasitikti už stovyklos ir prisiimkime jo paniekinimą. 14 Čia mes neturime išliekančio miesto, bet ieškome būsimojo. 15 Tad per jį visuomet atnašaukime Dievui šlovinimo auką, tai yra jo vardą garbinančių lūpų vaisių. 16 Nepamirškite daryti gera ir dalytis su kitais geru, nes tokiomis aukomis patiksite Dievui.