Evangelija pagal Matą
(Mt 10, 32-36; 11, 1)
32 [Pasakė Viešpats savo mokiniams:] „Kas išpažins mane žmonių akivaizdoje, ir aš jį išpažinsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje. 33 O kas išsigins manęs žmonių akivaizdoje, ir aš jo išsiginsiu savo dangiškojo Tėvo akivaizdoje“. 34 „Nemanykite, jog aš atėjęs nešti žemei ramybės. Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo. 35 Atėjau sukiršinti sūnaus prieš tėvą, dukters prieš motiną ir marčios prieš anytą.“ 36 Žmogaus namiškiai taps jam priešais. 11. 1 Baigęs nurodymus dvylikai mokinių, Jėzus iškeliavo mokyti ir skelbti [Evangelijos] kituose miestuose.
Apaštalo Pauliaus laiškas romiečiams
(Rom 9, 6-19)
6 [Broliai,] netiesa, kad gali neišsipildyti Dievo žodis. Ne visi, kilę iš Izraelio, priklauso Izraeliui. 7 Ir ne visi Abraomo palikuonys yra jo vaikai, kaip pasakyta: Iš Izaoko tau bus pašaukti palikuonys. 8 Tai reiškia – ne kūno vaikai yra Dievo vaikai, bet tiktai pažado vaikai laikomi palikuonimis. 9 O pažadas taip skamba: Apie tą laiką aš ateisiu, ir Sara turės sūnų. 10 Ir ne tik ji, bet ir Rebeka, pradėjusi du nuo vienintelio mūsų tėvo Izaoko. 11 Dar jos dvyniams negimus ir jiems dar nepadarius nei gero, nei blogo, – kad įvyktų laisvai pasirinktas Dievo nutarimas, 12 ne dėl darbų, bet šaukiančiojo valia, – jai buvo pasakyta: Vyresnis tarnaus jaunesniam, 13 kaip ir parašyta: Jokūbą pamilau, o Ezavo nekenčiau. 14 Ką gi pasakysime? Gal Dievas neteisingai daro?! Nieku būdu! 15 Jis Mozei kalba: Aš pasigailėsiu to, kurio norėsiu pasigailėti, ir būsiu gailestingas tam, kuriam norėsiu gailestingas būti. 16 Taigi viskas priklauso ne nuo to, kuris trokšta ar kuris bėga, bet nuo gailestingojo Dievo. 17 Juk Raštas faraonui sako: Aš tam išaukštinau tave, kad parodyčiau savo galybę ir kad mano vardas būtų skelbiamas visoje žemėje.18 Vadinasi, ko jis nori, to pasigaili, ir kurį nori, tą užkietina. 19 Gal man prikiši: „O už ką tada jis mane bara? Kas gi galėtų atsispirti jo valiai?“