Evangelija pagal Matą
(Mt 5, 33-41)
33 [Pasakė Viešpats:] „Taip pat esate girdėję, jog protėviams buvo pasakyta: Nelaužyk priesaikos, bet ištesėk Viešpačiui savo priesaikas. 34 O aš jums sakau: išvis neprisiekinėkite nei dangumi, nes jis – Dievo sostas, 35 nei žeme, nes ji – jo pakojis, nei Jeruzale, nes ji – didžiojo Karaliaus miestas. 36 Neprisiek nei savo galva, nes negali nė vieno plauko padaryti balto ar juodo. 37 Verčiau jūs sakykite: 'Taip', jei taip, 'Ne', jei ne, o kas viršaus, tai iš piktojo“. 38 „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Akis už akį ir dantis už dantį. 39 O aš jums sakau: nesipriešink piktam [žmogui], bet jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą. 40 Jei kas nori su tavimi bylinėtis ir paimti tavo marškinius, atiduok jam ir apsiaustą. 41 Jei kas verstų tave nueiti mylią, nueik su juo dvi.
Evangelija pagal Matą
(Mt 11, 2-14)
2 Jonas, išgirdęs kalėjime apie Kristaus darbus, nusiuntė savo mokinius jo paklausti: 3 „Ar tu esi tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?“ 4 Jėzus atsakė: „Keliaukite ir apsakykite Jonui, ką čia girdite ir matote: 5 aklieji praregi, raišieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargdieniams skelbiama geroji naujiena. 6 Ir palaimintas, kas nepasipiktins manimi“. 7 Jiems nueinant, Jėzus ėmė kalbėti minioms apie Joną: „Ko išėjote į dykumą pažiūrėti? Ar vėjo linguojamos nendrės? 8 Ir ko išėjote pamatyti? Ar švelniais drabužiais vilkinčio žmogaus? Švelniais drabužiais vilkintys gyvena aure karaliaus rūmuose. 9 Tai ko gi išėjote? Ar pamatyti pranašo? Taip, sakau jums, ir daugiau negu pranašo! 10 Jis yra tasai, apie kurį parašyta: Štai aš siunčiu pirm tavęs savo pasiuntinį,ir jis nuties tau kelią. 11 „Iš tiesų sakau jums: tarp gimusių iš moterų nėra buvę didesnio už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias dangaus karalystėje didesnis už jį. 12 Nuo Jono Krikštytojo dienų iki dabar dangaus karalystė jėga puolama, ir smarkieji ją sau grobia. 13 Visi pranašai ir Įstatymas pranašavo iki Jono, 14 ir jeigu norite priimti, tai jis yra tas Elijas, kuris turi ateiti. 15 Kas turi ausis, teklauso!“
Apaštalo Pauliaus laiškas Romiečiams
(Rom 2, 14-29)
14 [Broliai,] kai jokio įstatymo neturintys pagonys iš prigimties vykdo įstatymo reikalavimus, tada jie – neturintys įstatymo – yra patys sau įstatymas. 15 Jie įrodo, kad įstatymo reikalavimai įrašyti jų širdyse, ir tai liudija jų sąžinė bei mintys, kurios tai kaltina, tai teisina viena kitą... 16 Aną dieną Dievas per Jėzų Kristų teis žmonių slėpinius, kaip sako mano Evangelija. 17 Aure tu vadiniesi žydas, pasikliauji įstatymu ir giriesi Dievu. 18 Tu pažįsti jo valią ir, įstatymo pamokytas, išmanai, kas geriau. 19 Esi įsitikinęs galįs būti aklųjų vadovas, švyturys tamsoje esantiems, 20 neišmanančių mokytojas, kūdikių auklėtojas, turįs įstatyme išreikštą pažinimą bei tiesą. 21 Tai kodėl gi, mokydamas kitus, nepamokai pats savęs?! Kodėl, įkalbinėdamas nevogti, pats vagi?! 22 skelbdamas nesvetimauti, pats svetimauji?! bodėdamasis stabais, pats apiplėši šventoves?! 23 giriesi įstatymu, o paniekini Dievą, laužydamas įstatymą?! 24 Juk parašyta: Dėl jūsų piktžodžiauja Dievo vardui pagonys. 25 Apipjaustymas naudingas, jei vykdai įstatymą. O jeigu esi įstatymo laužytojas, iš apipjaustyto virsti neapipjaustytu. 26 Taigi, kai neapipjaustytas žmogus laikosi įstatymo reikalavimų, argi jo neapipjaustymas nebus įskaitytas apipjaustymu?! 27 Taip pagal gymį neapipjaustytas, bet vykdantis įstatymą žmogus pasmerks tave, kuris laužai įstatymą, turėdamas jo raidę ir apipjaustymą 28 Ne tas yra tikras žydas, kuris viešai laikomas žydu, ir ne tas tikras apipjaustymas, kuris išoriškai atliktas kūne. 29 Anaiptol! Tiktai tas yra žydas, kuris toksai viduje, ir tiktai tuomet yra apipjaustymas, kai širdis apipjaustyta dvasioje, o ne pagal raidę. Tokiam ir gyrius ne iš žmonių, bet iš Dievo.
Apaštalo Pauliaus laiškas Korintiečiams
(2 Kor 4, 6-15)
6 [Broliai!] Pats Dievas, kuris yra taręs: Iš tamsos tenušvinta šviesa! sušvito mūsų širdyse, kad pažintume Dievo šlovę, spindinčią Kristaus veide. 7 Deja, šitą lobį mes nešiojamės moliniuose induose, kad būtų aišku, jog ta galybės gausa plaukia ne iš mūsų, bet iš Dievo. 8 Mes visaip slegiami, bet nesugniuždyti; mes svyruojame, bet nenusimename. 9 Mes persekiojami, bet neapleisti; mes parblokšti, bet nežuvę. 10 Mes visuomet nešiojame savo kūne Jėzaus merdėjimą, kad ir Jėzaus gyvybė apsireikštų mūsų kūne. 11 Mums, gyviesiems, dėl Jėzaus nuolat gresia mirtis, kad Jėzaus gyvybė pasirodytų mūsų mirtingame kūne. 12 Šitaip mumyse veikia mirtis, o jumyse gyvybė. 13 Mes turime tą pačią tikėjimo dvasią, apie kurią parašyta: Aš įtikėjau, todėl prakalbėjau. Taigi mes tikime ir todėl kalbame, 14 žinodami, kad tasai, kuris prikėlė Viešpatį Jėzų, taip pat ir mus prikels su Jėzumi ir pastatys kartu su jumis. 15 O visa tai dėl jūsų, kad malonė apimtų daugelį ir pagausintų dėkojimą Dievo garbei.