Izaijo Knyga
(Iz 26, 21; 27, 1-9)
21 Žiūrėk, VIEŠPATS ateina iš savo būsto bausti žemės gyventojų už jų kaltes. Žemė atidengs kraują, kuris buvo ant jos išlietas, ir savo užmuštųjų nebeslėps. 27. 1 Tą dieną VIEŠPATS savo kietu, galingu ir aštriu kalaviju nubaus Leviataną, tą pirmykštį slibiną, Leviataną, tą suktą slibiną. Jis sunaikins slibiną, kuris yra jūroje. 2 Tą dieną giedokite giesmę apie šaunų vynuogyną! 3 Aš, VIEŠPATS, jį prižiūriu ir nuolatos palaistau, kad jam kas žalos nepadarytų, saugau jį naktį ir dieną. 4 Pykčio mano širdy nebėra. Bet jei pasirodytų jame erškėčių ir dagių, aš pakilčiau prieš juos, sudeginčiau juos kartu. 5 O jei užuovėjos jis pas mane ieškos? Tedaro taiką su manimi! Taip! Taiką tedaro su manimi! 6 Ateityje Jokūbas vėl įleis šaknis, Izraelis pražys ir suklestės, vaisių visą pasaulį pripildys. 7 Ar jis buvo muštas taip, kaip buvo muštas jo mušėjas? Ar jis patyrė tokias pat žudynes, kaip jo žudytojai? 8 Išvarymu ir tremtimi turėčiau kovoti su juo, išblokšdamas jį savo nuožmiu vėju audros dieną. 9 Todėl šitaip Jokūbo kaltė bus išpirkta, šis bus brandus atvadavimo iš nuodėmės vaisius, – kai jis visus aukurų akmenis sutrupins, kaip kalkės sutrupa, ir nepaliks stovėti šventųjų stulpų ar aukurų smilkalams.
Pradžios Knyga
(Pr 9, 18-29; 10, 1)
8 Nojaus sūnūs, išlipusieji iš laivo, buvo Semas, Chamas ir Jafetas. Chamas buvo Kanaano tėvas. 19 Tai buvo Nojaus sūnūs, ir iš jų buvo apgyvendinta visa žemė. 20 Nojus, žemės artojas, pirmas įsiveisė vynuogyną. 21 Jis gėrė vyno, pasigėrė ir gulėjo nuogas palapinėje. 22 Chamas, Kanaano tėvas, pamatė savo tėvo nuogumą ir papasakojo savo dviem broliams lauke. 23 Tuomet Semas ir Jafetas paėmė drabužį, užsidėjo jį ant pečių ir, eidami atbuli, uždengė savo tėvo nuogumą. Kadangi jų veidai buvo nugręžti į kitą pusę, nuogo savo tėvo jie nematė. 24 Išsiblaivęs nuo vyno ir sužinojęs, ką jo jauniausias sūnus buvo jam padaręs, 25 Nojus tarė: „Tebūna prakeiktas Kanaanas! Jis bus žemiausias vergas savo broliams.“ 26 Ir pridūrė: „Šlovė VIEŠPAČIUI, Semo Dievui! Tebūna Kanaanas jiems vergas! 27 Tepadaro Dievas vietos Jafetui, teleidžia jam gyventi Semo palapinėse, o Kanaanas tebūna jų vergas.“ 28 Po tvano Nojus gyveno tris šimtus penkiasdešimt metų. 29 Iš viso Nojus gyveno devynis šimtus penkiasdešimt metų. Po to jis mirė. 10. 1 Štai palikuonys Nojaus sūnų Semo, Chamo ir Jafeto; vaikai jiems gimė po tvano.
Patarlių knyga
(Pat 12, 23-28; 13, 1-9)
23 Gudrus žmogus slepia savo išmanymą, o kvailojo širdis skelbia savo kvailumą. 24 Darbščioji ranka valdo, o tingiąją reikia versti dirbti. 25 Nerimas apsunkina žmogaus širdį, o geras žodis ją pralinksmina. 26 Teisusis duoda gerą patarimą savo artimui, o nedorėlių kelias klaidina. 27 Tingus žmogus niekad nekepa sumedžiotos mėsos, o darbštus žmogus turi brangių turtų. 28 Ant teisumo tako yra gyvenimas; žengiant jo taku nėra mirties. 13. 1 Išmintingas vaikas brangina tėvo pamokymą, o pašaipūnas nesiklauso, kai yra baramas. 2 Iš savo žodžių vaisių žmogus valgo gerą valgį, o apgaulingas žmogus alksta darydamas niekšybes. 3 Kas saugo savo liežuvį, apsaugo savo gyvastį, o plepus žmogus prieina liepto galą. 4 Dykaduonis alksta ir nieko neturi, o darbštus žmogus vaišinsis prie turtingo stalo. 5 Teisus žmogus nekenčia melo, o nedoras melu ir gyvena. 6 Teisumas saugo žmogų, kuris eina doru keliu, o nuodėmė pražudo nedorėlį. 7 Vieni dedasi turtingais, bet nieko neturi, kiti dedasi vargšais, bet turi didelius turtus. 8 Turtingas žmogus turi turtų savo gyvasčiai išpirkti, o vargšas niekad negirdi grasinimo. 9 Teisiųjų šviesa džiūgauja, o nedorėlių lempa gęsta.