Izaijo Knyga
(Iz 11, 10-16; 12, 1-2)
10 [Taip sako Viešpats:] Tą dieną Išajo šaknies, padarytos ženklu tautoms, ieškos pagonys, nes jos buveinė bus šlovinga. 11 Tą dieną Viešpats vėl išties ranką atsiimti savo tautos likučio, išlikusio nuo Asirijos ir Egipto, Patro, Kušo, Etiopijos, Elamo, Šinaro, Hamato ir jūros salų. 12 Jis duos ženklą tautoms, surinks Izraelio tremtinius. Judo išblaškytuosius sutelks iš keturių pasaulio šalių. 13 Išgaruos Efraimo pavydas, Judo priešai bus sunaikinti. Efraimas nebepavydės Judui, o Judas nebebus priešas Efraimui. 14 Jie petys į petį mesis ant filistinų vakaruose, kartu apiplėš kedemiečius. Edomas ir Moabas bus jų valdos, o amoniečiai – jų valdiniai. 15 VIEŠPATS nusausins Egipto jūros liežuvį, grūmos kumščiu virš Eufrato, savo deginančiu vėju padalys jį į septynias vagas. Jį bus galima pereiti su sandalais. 16 O mano tautos likučiui, išlikusiam nuo Asirijos, bus vieškelis, kaip yra buvęs Izraeliui, kai jis atėjo iš Egipto žemės. 2. 1 Tą dieną tu sakysi: „Dėkoju tau, VIEŠPATIE, nors buvai įpykęs ant manęs, savo įniršį nugręžei ir mane paguodei. 2 Dievas tikrai yra mano išganymas. Aš juo pasitikiu ir esu be baimės, nes jis yra mano tvirtybė ir mano giesmė, – jis buvo gelbėtojas mano!“
Pradžios Knyga
(Pr 7, 11-24; 8, 1-3)
11 Šešišimtaisiais Nojaus gyvenimo metais, antrą mėnesį, septynioliktą mėnesio dieną, – tą dieną prasiveržė visi didžiosios bedugnės šaltiniai ir atsivėrė visi dangaus skliauto šliužų vartai. 12 Lietus pylė ant žemės keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų. 13 Tą pačią dieną Nojus drauge su savo sūnumis – Šemu, Hamu ir Jafetu, su savo žmona ir trimis sūnų žmonomis įėjo į arką, – 14 jie ir visi visų rūšių žvėrys, visi visų rūšių galvijai, visi visų rūšių žemės ropliai ir visi visų rūšių paukščiai – visi paukščiai ir visi sparnuočiai. 15 Poros visų mariųjų, turinčių gyvybės alsavimą, įėjo į arką su Nojumi. 16 Įėjusieji buvo visų mariųjų patinas ir patelė. Jie įėjo, kaip Dievas buvo Nojui įsakęs. Tuomet VIEŠPATS jį uždarė iš lauko. 17 Tvanas žemėje tęsėsi keturiasdešimt dienų. Vandenų daugėjo ir taip iškėlė arką, kad ji pakilo nuo žemės. 18 Vandenys žemėje labai patvino ir padaugėjo, o arka plūduriavo ant vandenų. 19 Aukščiau ir aukščiau ant žemės kilo vandenys, kol visi aukščiausi kalnai visur po dangumi liko apsemti. 20 Penkiolika uolekčių aukščiau pritvino vandenų virš apsemtų kalnų. 21 Ir visi marieji, krutėję žemėje, žuvo – paukščiai, galvijai, žvėrys, visi gyvūnai, knibždantys žemėje, taip pat ir visi žmonės. 22 Sausumoje visi, turėję gyvybės alsavimą nosimi, mirė. 23 Jis nušlavė nuo žemės visus gyvūnus – ir žmones, ir gyvulius, ir roplius, ir padangių paukščius. Visi buvo nušluoti nuo žemės. Tik Nojus buvo paliktas ir tie, kurie buvo su juo arkoje. 24 Vandenys aptvindę žemę laikėsi šimtą penkiasdešimt dienų. 8. 1 Tuomet Dievas atsiminė Nojų ir visus žvėris, ir visus galvijus, esančius su juo arkoje. Dievas pasiuntė vėją pūsti virš žemės, ir vandenys atslūgo. 2 Bedugnės šaltiniai ir dangaus skliauto šliuzų vartai buvo uždaryti, liūtis iš dangaus buvo sulaikyta, 3 ir vandenys pamažu traukėsi nuo žemės.
Patarlių knyga
(Pat 10, 1-22)
1 Išmintingas vaikas neša tėvui džiaugsmą, o paikas vaikas motinai tik skausmas. 2 Nedorai įgyti turtai neneša naudos, o teisumas gelbsti nuo mirties. 3 VIEŠPATS neleis teisiajam badauti, o nedorėliams neduos, ko trokšta. 4 Tingi ranka neša skurdą, o darbščiųjų rankos turtą. 5 Vaikas, kuris vasarą pripildo aruodus, yra protingas, o vaikas, miegantis per pjūtį, neša gėdą. 6 {VIEŠPATIES} palaiminimai yra teisiojo galvai, o nedorėlių burnoje slypi smurtas. 7 Teisiojo vardas bus laiminamas, o nedorėlių vardas sutrūnys. 8 Išmintingos širdies žmogus rūpestingai laikysis įstatymų, o kvailai kalbantis įkliūva į bėdą. 9 Kas elgiasi dorai, tas saugiai gyvena, o kas eina suktu keliu, tam blogai išeis. 10 Kas pro pirštus žiūri į kaltę, padaro skausmo, o žmogus, kuris atvirai išbara, skleidžia ramybę. 11 Teisiojo burna yra gyvenimo versmė, o nedorėlių burnoje slypi smurtas. 12 Neapykanta sukelia vaidus, o meilė uždengia visas kaltes. 13 Protingo žmogaus lūpose glūdi išmintis, o bukapročio nugarai lieka tik lazda. 14 Išmintingieji brangina savo žinojimą, o kvailojo plepėjimas priartina pavojų. 15 Turtingajam turtai yra jo tvirtovė, o skurdžiui neturtas – jo pražūtis. 16 Teisiojo uždarbis veda į gyvenimą, o nedorėlio pelnas – į nuodėmę. 17 Kas paiso pamokymo, eina gyvenimo taku, o kas atmeta įspėjimą, paklysta. 18 Melagio lūpos slepia neapykantą, o kas apkalbas leidžia, yra kvailys. 19 Kur daug kalbama, ten kaltės netrūksta, o protingo žmogaus kalba yra santūri. 20 Teisiojo liežuvis yra rinktinis sidabras; nedorėlių širdis – nieko verta. 21 Teisiojo lūpos maitina daugelį, o kvailieji miršta neturėdami sveikos nuovokos. 22 VIEŠPATIES palaiminimas praturtina, triūsas negali jo padidinti.