Izaijo Knyga
(Iz 1, 19-31; 2, 1-3)
19 Jeigu dėsitės į širdį ir paklusite, tai valgysite krašto gėrybes, 20 bet jeigu atsisakote paklusti, tai jus sudoros kalavijas.“ Pats VIEŠPATS kalbėjo! 21 Deja, ištikimasis miestas, kupinas teisingumo, tapo kekše! Kur teisumas klestėjo, ten dabar žmogžudžiai. 22 Tavo sidabras pavirto išdagomis, tavo vynas atskiestas vandeniu. 23 Tavo vadai sukčiai, vagių bičiuliai; kiekvienas jų mėgsta kyšius ir vaikosi dovanų. Jie negina našlaičio, našlės byla niekuomet jų nepasiekia. 24 Todėl sako Viešpats, Galybių DIEVAS, Izraelio Galingasis: „Ak, atsiskaitysiu su priešgynomis, išgiešiu apmaudą ant savo priešų! 25 Pakelsiu ranką prieš tave, išlydysiu tavo išdagas žaizdre, sunaikinsiu visą tavo šlaką. 26 Atkursiu jūsų teisėjus, kokie buvo senovėje, ir patarėjus, kokie buvo pradžioje. Tada tu būsi vadinama Teisumo miestu, ištikimuoju miestu.“ 27 Sionas bus išgelbėtas per teismą, o atgailautojai per teisumą. 28 Bet maištininkai ir nusidėjėliai bus drauge sutriuškinti; tie, kurie palieka VIEŠPATĮ, žus. 29 Tikrai gėdysitės dėl ąžuolų, kuriuos garbinote, ir rausite dėl miškelių, kuriuos buvote pamėgę, 30 nes būsite kaip ąžuolas nuvytusiais lapais, kaip sodas be vandens. 31 Sukrauti turtai bus kaip pakulos, o jų krovėjas kaip kibirkštis. Abu sudegs kartu, ir nebus kam užgesinti. 2. 1 Žodis, kurį Amoco sūnus Izaijas matė regėjime apie Judą ir Jeruzalę. 2 Ateityje atsitiks taip, kad VIEŠPATIES Namų kalnas stovės tvirtai iškilęs virš kalnų ir bus aukštesnis už kalvas. Visos tautos plūs jo link; 3 daug tautų ateis ir sakys: „Ateikite, ir kopkime į VIEŠPATIES kalną, į Jokūbo Dievo Namus, kad jis parodytų mums savo kelius, kad eitume jo takais.“
Pradžios Knyga
(Pr 1, 14-23)
14 Dievas tarė: „Tebūna šviesuliai dangaus skliaute dienai nuo nakties atskirti! Teženklina jie šventes, dienas ir metus, 15 tebūna jie šviesuliai dangaus skliaute žemei apšviesti!“ Taip ir įvyko. 16 Dievas padarė du didžiulius šviesulius – didesnįjį šviesulį dienai valdyti ir mažesnįjį šviesulį nakčiai valdyti – ir žvaigždes. 17 Dievas sudėjo juos į dangaus skliautą šviesti žemei, 18 valdyti dienai bei nakčiai ir atskirti šviesai nuo tamsos. Ir Dievas matė, kad tai gera. 19 Atėjo vakaras ir išaušo rytas, ketvirtoji diena. 20 Dievas tarė: „Teknibžda vandenyse gyvūnų daugybė, teskraido paukščiai viršum žemės po dangaus skliautu!“ Taip ir įvyko. 21 Dievas sukūrė didžiąsias jūros pabaisas bei visus judančius visų rūšių gyvūnus, kurie knibžda vandenyse, ir visus visų rūšių sparnuočius. Ir Dievas matė, kad tai gera. 22 Dievas palaimino juos, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės! Pripildykite jūrų vandenis, o paukščiai tesidaugina žemėje!“ 23 Atėjo vakaras ir išaušo rytas, penktoji diena.
Patarlių knyga
(Pat 1, 20-33)
20 Išmintis garsiai šaukia gatvėje, kelia balsą aikštėse. 21 Prie judriausių gatvės kampų ji šaukia, prie vartų ir mieste kalba: 22 „Kiek ilgai, neišmanėliai, mėgsite nemokšiškumą? Kiek ilgai šaipūnai mėgausis šaipydamiesi, o kvailieji nekęs išmanymo? 23 Būkite atidūs mano įspėjimui! Štai išliesiu jums savo dvasią ir atskleisiu jums savo žodžius. 24 Kadangi jūs mane atmetėte, kai šaukiau, nekreipėte dėmesio, kai tiesiau ranką, 25 kadangi paniekinote bet kokį mano patarimą, nepaisėte jokio mano įspėjimo, 26 aš savo ruožtu juoksiuosi, kai ištiks jus nelaimė, tyčiosiuosi, kai užklups jus baimė. 27 Kai baimė užklups jus kaip audra ir nelaimė ištiks kaip viesulas, 28 jie šauksis manęs, bet aš neatsakysiu, jie uoliai manęs ieškos, bet nesuras. 29 Kadangi jie nekentė pažinimo ir neįgijo pagarbios VIEŠPATIES baimės, 30 nenorėjo jokio mano patarimo ir nekentė mano įspėjimų, 31 valgys savo kelio vaisius ir bus savo kėslų pasotinti. 32 Juk užgaidos pražudo neišmanėlius, ir pasitenkinimas savimi sunaikina kvailius. 33 O manęs klausantieji gyvens saugiai, jų nevargins nelaimės baimė.“