Evangelija pagal Luką
(Lk 10, 16-21)
16 [Pasakė Viešpats savo mokiniams:] Kas jūsų klauso, manęs klauso. Kas jus niekina, mane niekina. O kas niekina mane, niekina tą, kuris yra mane siuntęs.“ 17 Septyniasdešimt du sugrįžo ir su džiaugsmu kalbėjo: „Viešpatie, mums paklūsta net demonai dėl tavo vardo.“ 18 O Jėzus atsiliepė: „Mačiau šėtoną, kaip žaibą krintantį iš dangaus. 19 Štai aš suteikiau jums galią mindžioti gyvates bei skorpionus ir visokią priešo galybę, kad niekas jums nepakenktų. 20 Bet jūs džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje.“ 21 Tuomet jis džiūgavo Šventojoje Dvasioje ir kalbėjo: „Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingųjų ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams. Taip, Tėve, nes tau taip patiko.
Evangelija pagal Luką
(Lk 6, 1-10)
1 Vieną šabą, Jėzui einant per javų lauką, mokiniai skabė varpas, ir, ištrynę tarp delnų, valgė. 2 Fariziejai jiems prikišo: „Kam darote, kas per šabą draudžiama?!“ 3 Jėzus atsakė jiems: „Nejaugi neskaitėte, ką padarė Dovydas, kai buvo alkanas pats ir jo palydovai? 4 Kaip jis įėjo į Dievo Namus, ėmė padėtinės duonos, valgė ir davė savo palydai, nors jos niekam nevalia valgyti, tik kunigams!“ 5 Ir jis pridūrė: „Žmogaus Sūnus yra ir šabo Viešpats.“ 6 Kitą šabo dieną jis nuėjo į sinagogą ir mokė. Ten buvo žmogus, kurio dešinė ranka buvo padžiūvusi. 7 Rašto aiškintojai ir fariziejai stebėjo, ar jis gydys šabo dieną, kad rastų kuo jį kaltinti. 8 Bet jis įžvelgė jų mintis ir tarė vyrui su padžiūvusia ranka: „Kelkis ir stok į vidurį.“ Tasai atsistojo. 9 Tuomet Jėzus paklausė juos: „Aš klausiu jus: ar per šabą leistina gera daryti, ar bloga? Gelbėti gyvybę ar žudyti?“ 10 Ir, apžvelgęs visus aplinkui, jis tarė tam žmogui: „Ištiesk savo ranką!“ Tas ištiesė, ir ranka atgijo.
Apaštalo Pauliaus laiškas Kolosiečiams
(Kol 4, 5-18)
5 [Broliai!] Išmintingai elkitės su svetimaisiais; išnaudokite laiką. 6 Jūsų kalba visuomet tebūna maloni ir druska pasūdyta, kad žinotumėte, kaip kiekvienam atsakyti. 7 Apie mano reikalus jums viską praneš Tichikas, mylimas brolis, ištikimas padėjėjas ir bendradarbis Viešpatyje. 8 Aš tam jį ir siunčiu, kad sužinotumėte apie mus ir kad jis paguostų jūsų širdis. 9 Jis vyksta su Onesimu, ištikimu ir mylimu broliu, kuris yra iš jūsų; jiedu papasakos jums visa, kas čia dedasi… 14 Sveikina jus mylimasis gydytojas Lukas ir Demas… 18 Sveikinimas, parašytas mano, Pauliaus, ranka. Prisiminkite mano pančius. Malonė su jumis!
Apaštalo Pauliaus laiškas Korintiečiams
(2 Kor 5, 1-10)
1 [Broliai!] Mes juk žinome, kad, mūsų žemiškosios padangtės būstui suirus, mūsų laukia Dievo pastatas, ne rankomis statyti amžinieji namai danguje. 2 Todėl mes dūsaujame, trokšdami ant viršaus apsivilkti savo buveinę iš dangaus, 3 jei turime būti rasti apsirengę, ne nuogi. 4 O kol gyvename šioje padangtėje, dūsaujame prislėgti, norėdami ne nusirengti, bet verčiau apsirengti, kad tai, kas maru, būtų gyvenimo praryta. 5 Dievas mus tam ruošia, suteikdamas Dvasią kaip laidą. 6 Todėl mes visuomet gerai nusiteikę, nors žinome, kad, kolei gyvename kūne, esame svetur, toli nuo Viešpaties. 7 Mes čia gyvename tikėjimu, o ne regėjimu. 8 Vis dėlto esame gerai nusiteikę ir pasiruošę palikti kūno būstinę ir įsikurti pas Viešpatį. 9 Štai kodėl, ar būdami namie, ar svetur, mes laikome sau garbe jam patikti. 10 Juk mums visiems reikės stoti prieš Kristaus teismo krasę, kad kiekvienas atsiimtų, ką jis, gyvendamas kūne, yra daręs gera ar bloga.