Izaijo Knyga
(Iz 9, 8-20; 10, 1-4)
8 Visi žmonės žino, – Efraimas ir gyvenantys Samarijoje, – visi, kurie išdidžiai, įžūlia širdimi kalba: 9 „Plytos subiro, bet mes statysime iš tašytų akmenų; platanai iškirsti, bet mes vietoj jų imsime kedrus“. 10 Tačiau VIEŠPATS žadina jų priešus eiti prieš juos, kursto jų priešininkus imtis žygių. 11 Aramas iš rytų pusės, o filistinai iš vakarų ryja Izraelį godžiais nasrais. Dėl viso to pyktis jo neatlyžo, jo ranka vis dar pakelta! 12 O tauta negrįžo prie to, kuris ją mokė plakdamas, nei ieškojo Galybių VIEŠPATIES. 13 Taip VIEŠPATS nukirto Izraeliui galvą ir uodegą, palmę ir nendrę tą pačią dieną. 14 Seniūnai ir kilmingieji – tai galva, o pranašas, kuris moko melo, – uodega. 15 Šios tautos vadai – suvedžiotojai, o tie, kuriuos jie veda, pasuka klystkeliais. 16 Todėl Viešpats netausos jų vyrų, neparodys pagailos jų našlėms ir našlaičiams, nes visi jie – bedieviai ir nedorėliai, visų burnose nešvankūs plepalai. Dėl viso to jo pyktis neatlyžo, jo ranka vis dar pakelta! 17 Nedorumas liepsnoja lyg ugnis, rydama erškėčius ir usnis; jis įsiliepsnoja miškų tankmėse, paversdamas jas aukštais dūmų stulpais. 18 Nuo Galybių VIEŠPATIES pykčio žemė dreba, žmonės virsta prakurais ugniai. Nė vienas nesigaili savo brolio, kiekvienas ryja savo brolį. 19 Nors ir griebtų iš dešinės, jie liktų alkani, nors ir rytų iš kairės, jie dar nepasisotintų. 20 Manasas ryja Efraimą, o Efraimas Manasą. Abu jie ryja Judą. Dėl viso to jo pyktis neatlyžo, jo ranka vis dar pakelta! 10. 1 Vargas neteisingų įstatų leidėjams, tiems, kurie rašo neteisėtus potvarkius, 2 užkirsdami skurdžiams kelią į teismą, varžydami vargdienių teises mano tautoje, paversdami našles savo grobiu ir našlaičius – savo laimikiu. 3 Ką darysite bausmės dieną, kada pražūtis ateis iš toli? Pas ką bėgsite ieškoti pagalbos ir kur paliksite savo turtus? 4 Belieka tik slinkti su belaisviais arba tysoti tarp užmuštųjų. Dėl viso to jo pyktis neatlyžo, jo ranka vis dar pakelta!
Pradžios Knyga
(Pr 7, 1-5)
1 Tuomet VIEŠPATS tarė Nojui: „Eik į arką su visa savo šeima, nes iš šios kartos tik tave vieną radau teisų savo akivaizdoje. 2 Paimk su savimi po septynias poras visų švariųjų gyvulių, patinus ir pateles, o visų nešvariųjų gyvulių po vieną porą, patiną ir patelę. 3 Taip pat po septynias poras padangių paukščių, patinus ir pateles, kad išliktų jų rūšis gyva visoje žemėje. 4 Juk už septyneto dienų siųsiu žemėn lietų keturiasdešimt dienų bei keturiasdešimt naktų ir visus gyvūnus, kuriuos padariau, nušluosiu nuo žemės veido“. 5 Ir Nojus taip padarė, kaip Dievas buvo jam įsakęs.
Patarlių knyga
(Pat 8, 32-36, 9, 1-11)
32 Dabar tad, mano vaikai, klausykite manęs; laimingi yra tie, kurie laikosi mano kelių. 33 Klausykitės pamokymo ir būkite išmintingi; jo neatmeskite! 34 Laimingas žmogus, kuris manęs klauso, ateidamas kasdien anksti prie mano vartų, budėdamas prie mano durų. 35 Juk kas randa mane, randa gyvenimą ir gauna malonę iš VIEŠPATIES. 36 Bet kas prasilenkia su manimi, daro sau žalą. Visi, kurie manęs nekenčia,myli mirtį“. 9. 1 Išmintis pasistatė namus, išsikirto septynis šulus. 2 Ji prirengė vaišes, supilstė vyną, padengė net stalą. 3 Ji išsiuntė savo tarnaites paskelbti miesto aukštumose: 4 „Teateina čionai neišmanėliai!“ Neturintiems sveikos nuovokos ji sako: 5 „Ateikite, valgykite mano duonos, gerkite vyną, kurio pripilsčiau. 6 Atsisakykite nesubrendimo, kad gyventumėte ir eitumėte suvokimo keliu. 7 Kas pašaipūną sudraudžia, būna išplūstamas, kas nedorą žmogų išbara, nukenčia. 8 Nebark pašaipūno, nes jis tavęs nekęs; pabark išmintingą žmogų, ir jis tave mylės. 9 Šviesk išmintingą žmogų, kad taptų išmintingesnis, mokyk teisųjį, kad daugiau išmoktų. 10 Pagarbi VIEŠPATIES baimė yra išminties pradžia ir Šventojo pažinimas yra įžvalga. 11 Taip, per mane tavo dienos bus padaugintos ir metų metai prie tavo gyvenimo pridėti.