Izaijo Knyga
(Iz 8, 13-22; 9, 1-6)
13 Tik su vienu Galybių VIEŠPAČIU darykite sąmokslą, nes jis – jūsų baimė ir nuogąstavimas. 14 Vis dėlto jis bus žabangos, pažaidos akmuo ir nuopuolio priežastis abiem Izraelio namams, kilpa ir žabangos Jeruzalės gyventojams. 15 Daugelis suklups ant jų, puls ir susižalos, į žabangas įsipainios ir bus pagauti“. 16 Suvyniok liudijimo raštą, užantspauduok mokymą ir laikyk tarp mano mokinių! 17 Nes aš pasitikiu VIEŠPAČIU, kuris slepia savo veidą nuo Jokūbo namų. Taip, aš jo lauksiu! 18 Žiūrėkite į mane ir į mano vaikus, kuriuos VIEŠPATS man davė: mes esame ženklai ir įspėjimas Izraeliui iš Galybių VIEŠPATIES, gyvenančio ant Ziono kalno. 19 O dabar, kada žmonės jums sakys: „Kreipkitės į vėles ir būrėjus, kurie šnabžda ir dūsauja! Argi neturėtų tauta klausti savo dievų, tartis su mirusiaisiais dėl gyvųjų 20 mokymo ir liudijimo?“ Be abejo, taip kalbantieji neregės aušros! 21 Jie pereis per kraštą niūrūs ir alkani. Nuo to jie taps pikti, keiks savo karalių ir savo dievus. Jie žvelgs į padanges, bet ten bus tik tamsa be jokios aušros, 22 susikaupę žiūrės į žemę, bet čia bus vargas, tamsybės, nes debesys šviesos nepraleidžia. 23 Tačiau patyrusieji vargą neliks tamsoje. 9.1 Tauta, gyvenusi tamsoje, išvydo didžią šviesą, gyvenusiems nevilties šalyje užtekėjo šviesybė. 2 Tu išaukštinai tą tautą, suteikei jai didį džiaugsmą. Tavo akivaizdoje jie džiūgauja lyg pjūties džiaugsmu, lyg dalydamiesi grobiu. 3 Nes tu sutriuškinai juos slėgusį jungą, jų pečius lenkusią kartį, jų nuožmaus prievaizdo lazdą, kaip anuomet, Midjano dieną. 4 Nes visi sandalai karių, trypusių mūšio maišatyje, visos jų skraistės, išvoliotos kraujyje, bus sudeginta, pamaitins ugnį. 5 Nes kūdikis mums gimė! Sūnus duotas mums! Jis bus mums valdovas. Jo vardas bus „Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis“. 6 Jo viešpatavimas be ribų, o taika begalinė. Jis viešpataus Dovydo soste ir valdys jo karalystę: tvirtins ir palaikys ją teismu ir teisumu dabar ir per amžius. Galybių VIEŠPATIES narsa tai įvykdys!
Pradžios Knyga
(Pr 6, 9-22)
9 Tokie yra Nojaus palikuonys. Nojus buvo teisus vyras, savo kartoje be dėmės, nes Nojus ėjo su Dievu. 10 Nojui gimė trys sūnūs: Šemas, Hamas ir Jafetas. 11 Betgi Dievo akyse žemė buvo sugedusi ir pilna smurto. 12 Dievas matė, kad žemė buvo sugedusi, nes visi marieji buvo sudarkę savo kelius žemėje. 13 Tuomet Dievas tarė Nojui: „Aš nusprendžiau padaryti galą visiems mariesiems, nes per juos žemė prisipildė smurto, – tikėk manimi, sunaikinsiu juos drauge su žeme. 14 Statyk sau arką iš gofero medžių, padaryk arkoje perdaras ir užglaistyk ją iš vidaus ir iš lauko derva. 15 Šitokią ją padirbsi: arkos ilgis bus trys šimtai uolekčių, jos plotis penkiasdešimt uolekčių ir aukštis trisdešimt uolekčių. 16 Padaryk stoglangį arkai ir užbaik arką vienu uolekčiu viršum jo. Įtaisyk arkos šone angą ir pastatyk arką su žemutiniu, antruoju ir trečiuoju deniu. 17 Tikėk manimi, užliesiu tvanu – vandenimis – žemę po dangumi sunaikinti visiems mariesiems, turintiems gyvybės alsavimą. Visa, kas žemėje, pražus. 18 Bet su tavimi sudarysiu sandorą, – tu, tavo sūnūs, tavo žmona ir tavo sūnų žmonos įeisite į arką. 19 O iš visų gyvūnų, visų mariųjų, įvesk į arką po du – patiną ir patelę, kad jie išliktų gyvi drauge su tavimi. 20 Iš paukščių pagal jų rūšį, gyvulių pagal jų rūšį, visų žemės roplių pagal jų rūšį, – iš visų po du įeis su tavimi, kad išliktų gyvi. 21 Taip pat apsirūpink įvairiu maistu, tinkamu valgyti, ir jį sukrauk, kad būtų maisto atsargų tau ir jiems“. 22 Nojus tai padarė. Kaip Dievas buvo jam įsakęs, jis taip ir padarė.
Patarlių knyga
(Pat 8, 1-21)
1 Argi nešaukia Išmintis, ar nekelia supratimas savo balso? 2 Ant kalvų, palei kelią, kryžkelėse atsistoja; 3 priešais miesto vartus, prie įėjimo į vartus šaukia: 4 „Žmonės, aš jus šaukiu, mano kvietimas yra visai žmonijai. 5 Neišmanėliai, mokykitės apdairumo, bukapročiai, imkitės proto. 6 Klausykitės, nes kalbėsiu apie kilnius dalykus, iš mano lūpų ateis, kas teisinga, 7 mano burna tars tiesą. Nedorumas yra pasibjaurėjimas mano lūpoms. 8 Visi mano burnos žodžiai yra teisūs; juose nėra nieko sukto ar iškraipyto. 9 Visi jie aiškūs žmogui, kuris supranta, teisingi išprususiam žmogui. 10 Imkite mano pamokymą, užuot ėmę sidabrą, ir žinojimą, užuot ėmę gryną auksą. 11 Juk išmintis yra vertingesnė už brangakmenius; jokie rinktiniai turtai negali su ja lygintis. 12 Aš, Išmintis, gyvenu kartu su protingumu ir įgyju sveiko proto išmanymą. 13 Pagarbiai bijoti VIEŠPATIES yra nekęsti to, kas pikta. Puikybės, įžūlumo, blogo elgesio ir suktos kalbos nekenčiu. 14 Turiu gero patarimo ir sveikos nuovokos, turiu supratimo, turiu jėgų. 15 Per mane karaliai viešpatauja ir valdovai leidžia teisius įstatymus; 16 per mane didžiūnai valdo ir kilmingieji – visi teisūs valdytojai. 17 Aš myliu mane mylinčius, manęs stropiai ieškantys mane suranda. 18 Aš turiu turtus ir garbę, išliekantį lobį ir gerovę. 19 Mano vaisius geresnis už auksą – net gryniausią, o pelnas, kurį duodu, vertesnis už rinktinį sidabrą. 20 Aš einu teisumo keliu, teisingumo takais, 21 suteikti turtų mane mylintiems ir pripildyti jų iždų“.