Evangelija pagal Matą
(Mt 17, 10-18)
10 Tada jo [Jėzaus] mokiniai paklausė: „Kodėl Rašto aiškintojai sako, jog pirmiau turįs ateiti Elijas?“ 11 Jis atsakė: „Tiesa, Elijas turi ateiti ir viską atitaisyti. 12 Bet aš jums sakau, kad Elijas jau buvo atėjęs, ir jie jo nepažino, bet padarė su juo, ką norėjo. Taip nuo jų turės kentėti ir Žmogaus Sūnus“. 13 Tuomet mokiniai suprato jį kalbėjus apie Joną Krikštytoją. 14 Jiems atėjus prie minios, prisiartino vienas vyras, puolė prieš Jėzų ant kelių 15 ir maldavo: „Viešpatie, pasigailėk mano sūnaus! Jis per miegus vaikščioja ir labai kankinasi. Neretai jis įpuola į ugnį ar į vandenį. 16 Aš atvedžiau jį pas tavo mokinius, bet jie neįstengė išgydyti“. 17 Tada Jėzus atsakė: „O netikinti ir sugedusi gimine! Iki kol man reikės su jumis būti? Kaip ilgai jus kęsti? Atveskite jį čia pas mane“. 18 Jėzus sudraudė demoną, jisai išėjo, ir tą pačią akimirką berniukas pasveiko.
Evangelija pagal Luką
(Lk 7, 36-50)
36 Vienas fariziejus užsiprašė Jėzų pietų. Atėjęs į fariziejaus namus, jis sėdo prie stalo. 37 Ir štai moteris, kuri buvo žinoma mieste nusidėjėlė, patyrusi, kad jis fariziejaus namuose, atsinešė alebastrinį indą kvapaus tepalo ir, 38 verkdama priėjusi iš užpakalio prie jo kojų, ėmė laistyti jas ašaromis, šluostyti savo galvos plaukais, bučiavo jo kojas ir tepė jas tepalu. 39 Tai matydamas fariziejus, kuris buvo Jėzų pasikvietęs, samprotavo pats vienas: „Jeigu šitas būtų pranašas, jis žinotų, kas tokia ši moteris, kuri jį paliečia, kad ji nusidėjėlė!“ 40 O Jėzus prabilo: „Simonai, turiu tau ką pasakyti.“ Tas atsiliepė: „Sakyk, Mokytojau!“ 41 „Skolintojas turėjo du skolininkus. Vienas buvo skolingas penkis šimtus denarų, o kitas penkiasdešimt. 42 Jiems neturint iš ko atiduoti, jis dovanojo abiem. Katras labiau jį mylės?“ 43 Simonas atsakė: „Manau, jog tasai, kuriam daugiau dovanota.“ Jėzus tarė: „Teisingai nusprendei.“ 44 Ir, atsisukęs į moterį, jis tarė Simonui: „Matai šitą moterį? Aš atėjau į tavo namus, tu nedavei man vandens kojoms nusimazgoti, o ji suvilgė jas ašaromis ir nušluostė savo plaukais. 45 Tu manęs nepabučiavai, o ji, vos man atėjus, nesiliauja bučiavusi man kojų. 46 Tu aliejumi man galvos nepatepei, o ji tepalu patepė man kojas. 47 Todėl aš tau sakau: jai atleidžiama daugybė jos nuodėmių, nes ji labai pamilo. Kam mažai atleista, tas menkai myli.“ 48 O jai tarė: „Atleidžiamos tau nuodėmės.“ 49 Sėdintieji kartu už stalo pradėjo svarstyti: „Kas gi jis toks, kad net ir nuodėmes atleidžia?!“ 50 O jis dar tarė moteriai: „Tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Eik rami!“
Apaštalo Pauliaus laiškas Korintiečiams
(1 Kor 11, 8-22)
8 [Broliai,] ne vyras padarytas iš moters, bet moteris iš vyro, 9 taip pat ne vyras buvo sukurtas moteriai, o moteris vyrui. 10 Todėl moteris privalo turėti ant galvos priklausomybės ženklą dėl angelų. 11 Bet Viešpatyje nei moteris ką reiškia be vyro, nei vyras be moters. 12 Kaip moteris kilusi iš vyro, taip vyras gimsta iš moters, o visi atsiranda iš Dievo. 13 Spręskite patys: argi tinka moteriai melsti Dievą neapsigaubusiai? 14 Argi pati prigimtis jūsų nemoko, jog vyrui gėda nešioti ilgus plaukus? 15 Tuo tarpu moteriai garbė turėti ilgus plaukus. Matyt, plaukai jai duoti vietoj dangalo. 16 Jei kas dar norėtų ginčytis, – težino, jog nei mes neturime tokio papročio, nei Dievo bendrijos. 17 Duodamas šiuos nurodymus, aš jūsų negiriu, nes jūsų susirinkimai išeina ne į gera, bet į bloga. 18 Pirmiausia man teko girdėti, kad jūsų bendruomenės susirinkimuose esti skilimų, ir aš iš dalies tuo tikiu. 19 Juk turi pas jus būti atskalų, kad išeitų aikštėn, kurie iš jūsų yra išmėginti žmonės. 20 Taigi jūs susirinkę draugėn nebevalgote Viešpaties vakarienės, 21 nes kiekvienas pirmiausia ima valgyti savo maistą, ir vienas lieka alkanas, o kitas nusigeria. 22 Argi neturite savo namų pavalgyti ir išgerti? O gal norite paniekinti Dievo bendriją ir sugėdinti nepasiturinčius? Kas man belieka sakyti? Pagirti? Ne! Už šitai nepagirsiu.
Apaštalo Pauliaus laiškas Korintiečiams
(2 Kor 6, 1-10)
1 [Broliai!] Kaip Dievo bendradarbiai norime jus įspėti: neimkite Dievo malonės veltui! 2 Jis sako: Aš išklausiau tavęs priimtinu metu, aš tau pagelbėjau išganymo dieną. Štai dabar palankus metas, štai dabar išganymo diena! 3 Mes niekam jokiu atžvilgiu neduodame akstino nupulti, kad mūsų tarnystė nebūtų peiktina. 4 Priešingai, visa kuo mes pasirodome Dievo tarnai, didžiai kantrūs sielvartuose, negandose, suspaudimuose, 5 plakimuose, kalėjimuose, sąmyšiuose, sunkiuose darbuose, budėjimuose, badavimuose; 6 pasirodome tyrumu, pažinimu, pakantumu, gerumu, Šventąja Dvasia, neveidmaininga meile, 7 tiesos žodžiu, Dievo jėga, teisumo ginklais iš dešinės ir iš kairės; 8 gerbiami ir žeminami, šmeižiami ir giriami, laikomi apgavikais ir teisiais, 9 nepažįstamais ir gerai žinomais, kai mirštame ir štai vėl gyvuojame, kai esame baudžiami ir nenužudomi, 10 kai liūdime ir visą laiką esame linksmi, kai, būdami beturčiai, praturtiname daugelį, kai nieko neturime ir viską turime.