Izaijo Knyga
(Iz 65, 8-16)
8 Taip kalba VIEŠPATS: „Kol kekėje dar yra sulčių, žmonės sako: ‘Neišmeskite jos, nes joje dar yra šis tas gero’. Taip ir aš pasielgsiu su savo tarnais, neatmesiu jų visų. 9 Iš Jokūbo pagimdysiu palikuonių, iš Judo mano kalnų paveldėtojų. Mano išrinktieji paveldės kraštą, mano tarnai ten gyvens. 10 Mano tautai, ieškančiai manęs, Šarono lyguma bus ganykla kaimenėms, Achoro slėnys žardiena galvijams. 11 Bet jus, kurie palikote VIEŠPATĮ, užmiršdami mano šventąjį kalną, kurie padengėte stalą Laimės dievui ir atmiešėte ąsotį vyno Lemties deivei, 12 jus aš lemsiu kalavijui, ir visi jūs krisite per žudynes, kadangi šaukiau, bet neatsiliepėte, kalbėjau, bet nesiklausėte, darėte, kas bloga mano akyse, ir rinkotės, kas man nepatinka.“ 13 Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „Štai mano tarnai valgys, o jūs kęsite alkį; mano tarnai gers, o jūs kęsite troškulį; mano tarnai džiaugsis, o jūs turėsite gėdytis; 14 mano tarnai dainuos iš širdies džiaugsmo, o jūs verksite iš širdgėlos, aimanuosite iš sielvarto. 15 Jūs paliksite vardą, kuriuo mano išrinktieji keiksis: ‘Taip Viešpats DIEVAS teužmuša tave!’ Bet mano tarnai gaus kitą vardą. 16 Kas tik norės sau laimės krašte, tas sau linkės palaimos Dievo, kurio vardas ‘Amen’; kas tik duos priesaiką krašte, tas prisieks Dievu, kurio vardas ‘Amen’, nes praeities sielvartai jau užmiršti, prapuolę man iš akių.
Pradžios Knyga
(Pr 46, 1-7)
1 Izraelis leidosi į kelionę su viskuo, ką turėjo. Pasiekęs Beer Šebą, jis atnašavo aukas savo tėvo Izaoko Dievui. 2 Ten Dievas, kalbėdamas Izraeliui nakties regėjime, pašaukė jį: „Jokūbai, Jokūbai!“ Jis atsiliepė: „Aš čia!“ 3 „Aš esu Dievas, tarė jam, Dievas tavo tėvo! Nebijok keltis į Egiptą, nes ten padarysiu tave didele tauta. 4 Aš pats keliausiu su tavimi į Egiptą ir pats tave atgal parvesiu. Paties Juozapo ranka užmerks tau akis.“ 5 Taigi Jokūbas pakilo iš Beer Šebos. Izraelio sūnūs sukėlė savo tėvą Jokūbą, vaikus ir žmonas į vežimus, kuriuos faraonas buvo atsiuntęs jam atvežti. 6 Su savimi pasiėmė ir gyvulius bei nuosavybę, įsigytą Kanaano krašte, ir atkeliavo į Egiptą pats Jokūbas bei visi jo palikuonys. 7 Jis atsivedė į Egiptą savo sūnus, dukteris ir sūnų dukteris visus savo palikuonis.
Patarlių knyga
(Pat 23, 15-35; 24, 1-5)
15 Mano vaike, jeigu tavo širdis išmintinga, tai ir mano širdis džiaugsis. 16 Džiūgausiu visa širdimi, kai tavo lūpos dorai kalbės. 17 Nepavydėk savo širdyje nusidėjėliams, verčiau kasdien pasižymėk pagarbia VIEŠPATIES baime. 18 Iš tikrųjų tada turėsi ateitį, ir tavo viltys nenueis niekais. 19 Tad klausykis, mano vaike, būk išmintingas ir vesk savo širdį tikru keliu. 20 Nesusidėk su tais, kurie godžiai geria vyną, nė su tais, kurie persivalgo mėsos. 21 Juk girtuoklis ir rijūnas taps skurdžiais, o dykaduoniavimas aprengia žmogų skarmalais. 22 Klausyk tėvo, iš kurio gimei, ir neniekink motinos, kai ji pasens. 23 Įsigyk tiesos ir neparduok jos; pirkis išminties, pamokymo ir supratimo. 24 Doro žmogaus tėvas kupinas džiaugsmo; laimingas, kuriam gimė išmintingas sūnus. 25 Tebūna laimingi tavo tėvas ir motina; tedžiūgauja tavo gimdytoja. 26 Mano vaike, pasitikėk manimi, ir tavo akys džiaugsis mano keliais. 27 Juk kekšė gili duobė, o svetimautoja ankštas šulinys; 28 be to, ji tyko iš pasalų savo grobio ir daugina neištikimųjų skaičių. 29 Kas dūsauja: „Deja!“? Kas šaukia: „Vargas man!“? Kas įsivėlę į vaidus? Kas skundžiasi? Kas žaizdotas be priežasties? Kieno miglotos akys? 30 Tų, kurie ilgai užsisėdi prie vyno, tų, kurie eina tuštinti maišyto vyno. 31 Nežvilgčiok į tą raudoną vyną, kai jis švyti taurėje! Taip švelniai jis teka žemyn, 32 bet galų gale kerta kaip gyvatė ir gelia kaip angis. 33 Tavo akys matys keistus vaizdus ir tavo širdis kalbės kvailus niekus. 34 Tu jausiesi kaip žmogus, miegantis plačioje jūroje, tarsi žmogus, užmigęs burių stiebo viršūnėje. 35 „Buvau daužomas, sakysi, bet man neskaudėjo; buvau mušamas, bet nejaučiau! Kai tik pabusiu, vėl vyno prašysiu!“ 24. 1 Blogiems žmonėms nepavydėk ir su jais bendrauti nenorėk, 2 nes jų širdis mąsto apie smurtą, o lūpos kalba apie žalą. 3 Namai statomi išmintimi, sutvirtinami supratimu, 4 ir patirtimi jų kambariai pripildomi visokiausių brangių ir gražių daiktų. 5 Būti išmintingam geriau, negu būti stipriam; patirtis svarbesnė už jėgą.