Evangelija pagal Luką
(Lk 7, 1-10)
1 Baigęs visus tuos pamokymus klausytojams, Jėzus sugrįžo į Kafarnaumą. 2 Ten vieno šimtininko branginamas tarnas sirgo ir buvo arti mirties. 3 Išgirdęs apie Jėzų, šimtininkas pasiuntė pas jį kelis žydų kilminguosius, prašydamas jį ateiti ir išgelbėti tarną. 4 Atėję pas Jėzų, jie labai prašė ir sakė: „Jis vertas, kad jam tai padarytum, 5 nes jis myli mūsų tautą ir mums yra pastatęs sinagogą.“ 6 Jėzus nuėjo su jais. Prisiartinus prie namų, šimtininkas atsiuntė savo bičiulius jam pasakyti: „Viešpatie, nesivargink! Aš nesu vertas, kad užeitum po mano stogu. 7 Aš taip pat nelaikiau savęs vertu ateiti pas tave. Bet tark žodį, ir tepasveiksta mano tarnas! 8 Juk ir aš, pats būdamas valdinys, turiu sau pavaldžių kareivių. Taigi aš sakau kuriam nors iš jų: ‘Eik!’ ir jis eina; sakau kitam: ‘Ateik čionai!’ ir jis ateina; sakau tarnui: ‘Padaryk tai!’ ir jis daro.“ 9 Tai girdėdamas, Jėzus stebėjosi šimtininku ir, atsigręžęs į jį lydinčią minią, tarė: „Sakau jums nė Izraelyje neradau tokio didelio tikėjimo.“ 10 Sugrįžę į namus, pasiųstieji rado tarną pasveikusį.
Evangelija pagal Joną
(Jn 5, 24-30)
24 [Pasakė Viešpats savo mokiniams:] „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mano žodžių klauso ir mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą. 25 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ateis valanda ir dabar jau yra, kada mirusieji išgirs Dievo Sūnaus balsą, ir kurie bus išgirdę, tie bus gyvi. 26 Kaip Tėvas turi gyvybę pats savyje, taip davė ir Sūnui turėti gyvybę pačiam savyje. 27 Jis taip pat suteikė jam galią teisti, nes jis Žmogaus Sūnus. 28 Nesistebėkite, kad ateis valanda, kai visi gulintieji kapuose išgirs jo balsą. 29 Kurie darė gera, prisikels gyventi, kurie darė bloga, prisikels stoti į teismą. 30 Iš savęs aš nieko negaliu daryti. Aš teisiu, kaip girdžiu, ir mano teismas teisingas, nes aš ieškau ne savo valios, bet valios to, kuris mane yra siuntęs.“
Apaštalo Pauliaus laiškas Korintiečiams
(2 Kor 8, 1-5)
1 Pranešame jums, broliai, apie Dievo malonę, suteiktą Makedonijos Bažnyčioms. 2 Nors ir dideli vargai jas bandė, jos pasirodė kupinos džiaugsmo, ir jų baisus neturtas išsiliejo dosnumo turtais. 3 Aš liudiju, kad jie pagal išgales ir virš išgalių savo noru 4 prašyte prašė mus malonės leisti jiems prisidėti prie šventųjų šalpos. 5 Jie net pranoko mūsų viltis ir Dievo valia aukojo patys save, pirmiausia Viešpačiui, paskui mums.
Apaštalo Pauliaus laiškas Tesalonikiečiams
(1 Tes 4, 13-17)
13 [Broliai!] Mes norime, broliai, kad jūs žinotumėte tiesą apie užmiegančiuosius ir nenusimintumėte kaip tie, kurie neturi vilties. 14 Jeigu tikime, kad Jėzus numirė ir prisikėlė, tai Dievas ir tuos, kurie užmigo, atsives per Jėzų ir su juo. 15 Ir tatai jums sakome Viešpaties žodžiais, jog mes, gyvieji, išlikusieji iki Viešpaties atėjimo, nepralenksime užmigusiųjų. 16 O pats Viešpats, nuskambėjus paliepimui, arkangelo balsui ir Dievo trimitui, nužengs iš dangaus. Tuomet pirmiausia prisikels tie, kurie mirė Kristuje, 17 paskui mes, gyvieji, išlikusieji, kartu su jais būsime pagauti debesysna pasitikti Viešpaties ore ir taip visuomet pasiliksime su Viešpačiu.