Evangelija pagal Luką
(Lk 10, 1-15)
1 Paskui Viešpats paskyrė dar kitus septyniasdešimt du mokinius ir išsiuntė juos po du, kad eitų pirma jo į visus miestus bei vietoves, kur jis pats ketino vykti. 2 Jis sakė jiems: „Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką, kad atsiųstų darbininkų į savo pjūtį. 3 Keliaukite! Štai aš siunčiu jus lyg avinėlius tarp vilkų. 4 Nesineškite piniginės, nei krepšio, nei apavo ir nieko kelyje nesveikinkite. 5 Į kuriuos tik namus užeisite, pirmiausia tarkite: „Ramybė šiems namams!“ 6 Ir jei ten gyvens ramybės sūnus, jūsų ramybė nužengs ant jo, o jei ne, sugrįš pas jus. 7 Pasilikite tuose namuose, valgykite ir gerkite, kas duodama, nes darbininkas vertas savo užmokesčio. Nesikilnokite iš namų į namus. 8 Jei nueisite į kurį nors miestą ir jus priims, valgykite, kas bus jums padėta. 9 Gydykite to miesto ligonius ir sakykite visiems: ‘Jums prisiartino Dievo karalystė!’ 10 O jeigu užsuksite į tokį miestą, kur jūsų nepriims, išėję į aikštę, tarkite: 11 ‘Mes jums nukratome net jūsų miesto dulkes, prilipusias prie mūsų kojų, bet vis tiek žinokite: Dievo karalystė jau prisiartino!’ 12 Sakau jums: ateis diena, kai Sodomai bus lengviau negu anam miestui. 13 Vargas tau, Chorazine! Vargas tau, Betsaida! Jeigu Tyre ir Sidone būtų padaryta stebuklų, kokie padaryti pas jus, jie seniai būtų atsivertę ir atgailoję su ašutine ir pelenuose. 14 Todėl Tyrui ir Sidonui teisme bus lengviau negu jums. 15 Ir tu, Kafarnaume, negi būsi išaukštintas iki dangaus?! Tu nugarmėsi iki mirusiųjų pasaulio!
Evangelija pagal Luką
(Lk 10, 38-42, 11, 27-28)
38 Jiems keliaujant toliau, Jėzus užsuko į vieną kaimą. Ten viena moteris, vardu Morta, pakvietė jį paviešėti. 39 Ji turėjo seserį, vardu Mariją. Ši, atsisėdusi prie Viešpaties kojų, klausėsi jo žodžių. 40 Morta buvo susirūpinusi visokiu patarnavimu. Ji stabtelėjo ir pasiskundė: „Viešpatie, tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Sakyk, kad ji man padėtų.“ 41 Tačiau Viešpats atsakė: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, 42 o reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta.“ 11. 27 Jam bekalbant, viena moteris iš minios garsiai sušuko: „Palaimintos įsčios, kurios tave nešiojo, ir krūtys, kurias žindai!“ 28 O jis atsiliepė: „Dar labiau palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi.“
Apaštalo Pauliaus laiškas Tesalonikiečiams
(1 Tes 2, 14-19)
14 ...Jūs, broliai, tapote sekėjais Dievo Bažnyčių Judėjoje, kurios yra Kristuje Jėzuje, nes tą patį iškentėjote nuo savo tautiečių, kaip ir jos nuo žydų, 15 kurie nužudė Viešpatį Jėzų ir pranašus, kurie persekiojo ir mus. Jie nepatinka Dievui ir yra visų žmonių priešai, 16 nes draudžia mums skelbti pagonims, kad šie būtų išganyti. Taip jie nuolat pildo savo nuodėmių saiką, ir ant jų krinta galutinė Dievo rūstybė. 17 O mes, broliai, kuriam laikui atskirti nuo jūsų žinoma, tik kūnu, ne širdimi, be galo pasiilgę, labai troškome išvysti jūsų veidus. 18 Todėl ruošėmės atvykti pas jus bent jau aš, Paulius, ruošiausi kartą ir kitą, tačiau mus sutrukdė šėtonas. 19 Kas gi yra mūsų viltis, džiaugsmas ir pasididžiavimo vainikas prieš mūsų Viešpatį Jėzų, kai jis ateis, jeigu ne jūs?!
Apaštalo Pauliaus laiškas Filipiečiams
(Fil 2, 5-11)
5 [Broliai!] būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus. 6 Jis, turėdamas Dievo pavidalą, nelaikė grobiu būti lygiam su Dievu, 7 bet apiplėšė pats save, priimdamas tarno pavidalą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės; 8 jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties. 9 Todėl ir Dievas jį išaukštino ir padovanojo jam vardą, kilniausią iš visų vardų, 10 kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme 11 ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų:„Jėzus Kristus yra Viešpats!“