Izaijo Knyga
(Iz 14, 24-32)
24 Galybių VIEŠPATS prisiekė, sakydamas: „Ką sumaniau, tas ir bus, ką nusprendžiau, tas ir įvyks. 25 Sutriuškinsiu Asiriją savajame krašte, sutrypsiu ją savo kalnuose. Tada jos jungas nukris nuo jų, našta – nuo jų pečių“. 26 Tai yra užmojis, pateiktas visai žemei, tai yra ranka, pakelta prieš visas tautas. 27 Ką Galybių VIEŠPATS nusprendė, kas galės panaikinti? Kai jo ranka pakelta, kas galės ją atitraukti? 28 Tais metais, kai mirė karalius Ahazas, buvo pateikta ši ištarmė: 29 Filistijos gyventojai, jus plakęs vėzdas yra sulaužytas, bet jums nėra dėl ko džiūgauti. Iš nugaišusio žalčio šaknies išdygs dar piktesnė angis – jo palikuonis skrajojantis slibinas! 30 Vargšai ras mano ganyklose sau peną, saugią užeigą ras vargšai, bet tavo palikuonis išmarinsiu badu, – badas sunaikins net patį tavo likutį. 31 Vaitokite, vartai! Šaukis pagalbos, mieste! Drebėk, visa Filistijos žeme! Nes iš šiaurės atkyla dūmai, – jo gretose nerasi atsilikusio kario. 32 O kokį atsakymą gaus tos tautos pasiuntiniai? „Zionas – VIEŠPATIES įkurtas, jame randa prieglobstį jo tautos varguoliai“.
Pradžios Knyga
(Pr 8, 21-22; 9, 1-7)
21 Užuodęs malonų kvapą, VIEŠPATS tarė sau: „Niekada daugiau nebepasmerksiu žemės už žmonių kaltes, nes žmogaus širdies polinkiai pikti nuo pat jaunumės. Niekada daugiau nebenaikinsiu visų gyvūnų, kaip esu padaręs. 22 Ligi tik žemė tvers, sėja ir pjūtis, šaltis ir šiluma, vasara ir žiema, diena ir naktis nesiliaus.“ 9. 1 Dievas palaimino Nojų bei jo sūnus ir tarė jiems: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę. 2 Bijos jūsų ir drebės prieš jus visi žemės gyvuliai, visi padangių paukščiai visa, kas juda žemėje, ir visos jūrų žuvys. Į jūsų rankas jie atiduoti. 3 Kas juda ir yra gyva, bus jums maistui. Duodu juos visus jums, lygiai kaip daviau jums žaliuosius augalus. 4 Tiktai mėsos su jos gyvybe, su krauju joje, nevalgysite. 5 Taip pat ir už jūsų kraują, jūsų gyvybę, reikalausiu atsiskaityti: iš kiekvieno gyvulio to reikalausiu ir iš žmonių iš kiekvieno už artimo kraują reikalausiu atsiskaityti už žmogaus gyvybę. 6 Kas pralieja žmogaus kraują, to kraują taip pat pralies žmogus, nes pagal savo paveikslą Dievas sukūrė žmogų. 7 O jūs būkite vaisingi ir dauginkitės, pliskite žemėje ir užvaldykite ją!“
Patarlių knyga
(Pat 11, 19-31; 12, 1-6)
19 Teisumas yra gyvenimo ramstis, o pikto ieškojimas veda į mirtį. 20 VIEŠPATS bjaurisi suktos širdies žmogumi, o tie, kurių elgesys be priekaišto, jam patinka. 21 Būk tikras – nedoras žmogus neliks nenubaustas, o teisiųjų palikuonys išsigelbės. 22 Kaip auksinis žiedas, įvertas kiaulei į snukį, tokia yra graži moteris, neturinti sveikos nuovokos. 23 Ko teisūs žmonės trokšta, gali būti tik gera; ko nedorėliai viliasi, sukelia pyktį. 24 Vieni dalija dosniai, tačiau turtėja. O kiti šykštauja daryti, kas teisu, ir skursta. 25 Dosnus žmogus praturtinamas, o kas pagirdo kitus, bus pats pagirdytas. 26 Kas kaupia grūdų atsargas, tą žmonės keiks, o palaiminimas galvai to, kuris juos dalija. 27 Kas stengiasi daryti gera, užsitarnaus malonės, o kas ieško pikta, ištiks jį pikta. 28 Žmogus, kuris pasitiki savo turtais, nuvys, o teisieji vešės kaip žali lapai. 29 Kas kamuoja savo šeimą tas paveldi vėją; kvailys yra išmintingųjų vergas. 30 Teisus elgesys yra gyvenimo medis, o smurtas atima gyvenimą. 31 Jeigu teisus žmogus žemėje gauna savo atpildą, juo labiau gaus jį nedorėlis ir nusidėjėlis! 12. 1 Kas mielai priima pamokymą, tas mėgsta žinojimą, bet kas niekina pamokymą, tas yra tamsuolis. 2 Geras žmogus užsitarnauja VIEŠPATIES malonę, o klastūnas – jo pasmerkimą. 3 Nedorumas žmogaus nesaugo, o teisiųjų šaknys nebus išrautos. 4 Sumani žmona yra savo vyro vainikas, o apsileidusi žmona – kaip kaulų puvinys. 5 Teisiųjų užmojai yra teisingi; nedorėlių užmačios yra klastingos. 6 Nedorėlių žodžiai yra kruvinos pasalos, o dorųjų kalba juos išgelbsti.