Evangelija pagal Morkų
(Mk 6, 7-13)
7 Jėzus pasišaukė pas save Dvylika ir ėmė siuntinėti juos po du. Jis davė jiems valdžią netyrosioms dvasioms. 8 Liepė, be lazdos, nieko neimti į kelionę – nei duonos, nei krepšio, nei pinigų dirže, – 9 tik apsiauti kurpėmis, bet nesusivilkti dviejų palaidinių. 10 Ir mokė juos: „Į kuriuos namus užeisite, ten ir pasilikite, kolei išvyksite. 11 Jei kurioje vietovėje jūsų nepriimtų ir neklausytų, išeikite iš ten ir net dulkes nuo kojų nusikratykite, kaip liudijimą prieš juos“. 12 Jie iškeliavo, ragino atsiversti, 13 išvarė daug demonų, daugelį ligonių tepė aliejumi ir išgydė.
Evangelija pagal Matą
(Mt 4, 25, 5, 1-12)
25 Paskui jį <Jėzų> sekė ištisi pulkai žmonių iš Galilėjos, Dekapolio, Jeruzalės, Judėjos ir Užjordanės. 5.1 Matydamas minias, Jėzus už kopė į kalną ir atsisėdo. Prie jo prisiartino mokiniai. 2 Atvėręs lūpas jis mokė: 3 „Palaiminti turintys vargdienio dvasią; jų yra dangaus karalystė. 4 Palaiminti liūdintys; jie bus paguosti. 5 Palaiminti romieji; jie paveldės žemę. 6 Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo; jie bus pasotinti. 7 Palaiminti gailestingieji; jie susilauks gailestingumo.8 Palaiminti tyraširdžiai; jie regės Dievą. 9 Palaiminti taikdariai; jie bus vadinami Dievo vaikais. 10 Palaiminti persekiojami dėl teisumo; jų yra dangaus karalystė. 11 Palaiminti jūs, kai dėl manęs esate niekinami ir persekiojami bei meluojant visaip šmeižiami. 12 Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje. Juk lygiai taip kadaise buvo persekiojami ir pranašai.
Apaštalo Pauliaus laiškas Galatams
(Gal 3, 15-22)
15 Broliai, aš kalbu, kaip įprasta žmonėse: net žmogaus teisėto testamento niekas negali atmesti ar papildyti! 16 Pažadai buvo duoti Abraomui ir jo ainijai. Nėra pasakyta „ir ainiams“, ne daugiskaita, bet kaip apie vieną: ir tavo ainijai, tai yra Kristui. 17 Aš noriu pasakyti: Dievo patvirtinto testamento negali panaikinti po keturių šimtų trisdešimt metų atsiradęs įstatymas, ir jis negali pažado paversti niekais. 18 Jei paveldėjimas būtų iš įstatymo, tai negalėtų būti iš pažado. O Dievas dovanojo jį Abraomui pažadu. 19 Tad kam gi reikalingas įstatymas? Jis buvo pridėtas dėl nusižengimų, kol ateis palikuonis, kuriam skirtas pažadas; įstatymas buvo angelų įsakytas per tarpininką. 20 Tarpininko nebūna, kur yra vienas, o Dievas tėra vienas. 21 Tad gal įstatymas priešingas Dievo pažadams? Anaiptol! Jei būtų duotas įstatymas, galintis teikti gyvybę, tai iš tikrųjų teisumas eitų iš įstatymo. 22 Bet Raštas viską apjuosė nuodėme, kad pažadas dėl tikėjimo į Jėzų Kristų tektų tiems, kurie tiki.
Apaštalo Pauliaus laiškas Galatams
(Gal 5, 22-26; 6, 1-2)
22[Broliai,] Dvasios vaisius yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, 23 romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo. 24 Kurie yra Kristaus Jėzaus, tie nukryžiavo savo kūnus su aistromis ir geismais. 25 Jei gyvename Dvasia, tai ir elkimės pagal Dvasią. 26 Nesivaikykime tuščios garbės, neerzinkime vieni kitų, nepavydėkime vieni kitiems! 6. 1 Broliai, jei kuris žmogus būtų pagautas nusikaltęs, jūs, dvasios žmonės, pamokykite tokį romiai. Bet žiūrėk, kad ir pats neįpultum į pagundą! 2 Nešiokite vieni kitų naštas, ir taip įvykdysite Kristaus įstatymą.