Evangelija pagal Joną
(Jn 7, 1-13)
1 Tada Jėzus vaikščiojo po Galilėją. Jis nenorėjo eiti Judėjon, nes žydai jo tykojo nužudyti. 2 Artėjo žydų Palapinių šventė. 3 Jo broliai jam kalbėjo: „Keliauk iš čia į Judėją, kad tavo mokiniai pamatytų, kokius darbus tu darai. 4 Juk, norėdamas iškilti viešumon, niekas neveikia slapčiomis. Jei darai tokius darbus, pasirodyk pasauliui“. 5 (Mat netgi jo broliai juo netikėjo.) 6 Jėzus jiems atsakė: „Mano metas dar neatėjo, o jums metas visada tinkamas. 7 Pasaulis negali jūsų nekęsti, o manęs jis nekenčia, nes aš liudiju, kad jo darbai pikti. 8 Taigi jūs eikite sau į iškilmes. Aš į šitą šventę neisiu, nes mano metas dar neatėjo“. 9 Tai pasakęs, jis pasiliko Galilėjoje. 10 Kai jo broliai iškeliavo į šventę, tuomet ir jis išėjo, bet ne viešai, o tarsi slapčiomis. 11 Tuo tarpu iškilmėse žydai jo ieškojo, klausinėdami: „O kur tasai?“ 12 Apie jį taip pat ėjo kalbos miniose. Vieni sakė: „Jis geras!“ Kiti neigė: „Visai ne. Jis tik klaidina žmones“. 13 Bijodami žydų, visi privengė apie jį viešai kalbėti.
Apaštalų darbai
(Apd 10, 21-33)
21 [Tomis dienomis] Petras nulipo žemyn pas vyrus ir tarė: „Štai ir aš, kurio ieškote. Su kokiu reikalu atėjote?“ 22 Tie atsakė: „Šimtininkas Kornelijus, teisus ir dievobaimingas vyras, visų gyventojų žydų didžiai gerbiamas žmogus, gavo šventojo angelo nurodymą pasikviesti tave į savo namus ir išklausyti tavo pamokymų“. 23 Tuomet Petras paprašė juos į vidų ir svetingai priėmė. Kitą rytą iškeliavo su jais. Jį lydėjo keli broliai iš Jopės. 24 Rytojaus dieną jis atvyko į Cezarėją. Kornelijus jo laukė, susikvietęs gimines ir artimiausius bičiulius. 25 Įeinantį Petrą Kornelijus pasitiko ir, puldamas po kojų, išreiškė jam pagarbą. 26 Petras pakėlė Kornelijų, tardamas: „Kelkis! Juk ir aš esu žmogus“. 27 Paskui, kalbėdamasis su juo, įžengė vidun ir, atradęs daug susirinkusių žmonių, 28 prabilo: „Jūs žinote, kad žydui nevalia bendrauti ar svečiuotis pas svetimtautį. Bet Dievas man apreiškė, jog negalima jokio žmogaus laikyti prastu ar nešvariu. 29 Štai kodėl pakviestas aš nesvyruodamas atvykau. Taigi klausiu dabar: kokiu reikalu mane pakvietėte?“ 30 Kornelijus atsakė: „Kaip tik dabar sukanka lygiai keturios dienos, kai aš savo namuose meldžiausi devintą valandą. Ir štai prieš mane stojo spindinčiais drabužiais vyras 31 ir prabilo: 'Kornelijau, tavo maldos išklausytos, ir Dievas prisiminė tavo išmaldas. 32 Siųsk pasiuntinius į Jopę ir atsikviesk Simoną, vadinamą Petru. Jis yra apsistojęs odininko Simono namuose prie jūros'. 33 Taigi aš tuojau pasiunčiau pas tave žmones, o tu gerai padarei čion atvykdamas. Dabar mes visi čia esame Dievo akivaizdoje, kad išgirstume visa, ką Viešpats tau pavedė“.