Evangelija pagal Matą
(Mt 9, 18-25)
18 …Prisiartino vienas [sinagogos] vyresnysis [prie Jėzaus], pagarbino jį ir tarė: „Ką tik mirė mano dukrelė. Bet ateik, uždėk ant jos ranką, ir ji atgis“. 19 Jėzus atsikėlė ir nuėjo paskui jį kartu su mokiniais. 20 Ir štai moteris, jau dvylika metų serganti kraujoplūdžiu, prisiartino iš paskos ir palietė jo apsiausto apvadą. 21 Mat ji pati sau kalbėjo: „Jei tik palytėčiau jo drabužį – išgyčiau“. 22 Jėzus, atsigręžęs ir ją pamatęs, tarė: „Pasitikėk, dukra, tavo tikėjimas išgydė tave“. Ir tą pačią akimirką moteris pagijo. 23 Atėjęs į vyresniojo namus ir pamatęs vamzdininkus bei raudančią minią, 24 Jėzus paliepė: „Išeikite, nes mergaitė ne mirus, o miega“. Jie tik juokėsi iš jo. 25 Kai minia buvo išvaryta, jis įžengė vidun, paėmė mergaitę už rankos, ir ta atsikėlė. 26 Garsas apie tai pasklido po visą aną kraštą.
Evangelija pagal Luką
(Lk 10, 38-42, 11, 27-28)
38 Jiems keliaujant toliau, Jėzus užsuko į vieną kaimą. Ten viena moteris, vardu Morta, pakvietė jį paviešėti. 39 Ji turėjo seserį, vardu Mariją. Ši, atsisėdusi prie Viešpaties kojų, klausėsi jo žodžių. 40 Morta buvo susirūpinusi visokiu patarnavimu. Ji stabtelėjo ir pasiskundė: „Viešpatie, tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Sakyk, kad ji man padėtų.“ 41 Tačiau Viešpats atsakė: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, 42 o reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta.“ 11. 27 Jam bekalbant, viena moteris iš minios garsiai sušuko: „Palaimintos įsčios, kurios tave nešiojo, ir krūtys, kurias žindai!“ 28 O jis atsiliepė: „Dar labiau palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi.“
Apaštalo Pauliaus laiškas Romiečiams
(Rom 9, 1-5)
1 [Broliai!] Sakau tiesą Kristuje, nemeluoju, – tai liudija ir mano sąžinė Šventojoje Dvasioje, 2 kad labai liūdžiu ir nuolat širdį man skauda. 3 Man mieliau būtų pačiam būti prakeiktam ir atskirtam nuo Kristaus vietoj savo brolių, tautiečių pagal kūną. 4 Jie yra izraelitai, turintys įvaikystę, garbę, sandoras, įstatymų leidybą, Dievo garbinimą ir pažadus; 5 jiems priklauso protėviai, ir iš jų kūno atžvilgiu yra kilęs Kristus – visiems viešpataujantis Dievas, šlovingas per amžius. Amen!
Apaštalo Pauliaus laiškas Filipiečiams
(Fil 2, 5-11)
5 [Broliai!] būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus. 6 Jis, turėdamas Dievo pavidalą, nelaikė grobiu būti lygiam su Dievu, 7 bet apiplėšė pats save, priimdamas tarno pavidalą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės; 8 jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties. 9 Todėl ir Dievas jį išaukštino ir padovanojo jam vardą, kilniausią iš visų vardų, 10 kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme 11 ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų:„Jėzus Kristus yra Viešpats!“