Izaijo Knyga
(Iz 1, 19-31; 2, 1-3)
[Taip sako Viešpats:] 3 ...iš Siono ateis mokymas ir VIEŠPATIES žodis iš Jeruzalės. 4 Taip jis išspręs ginčus tarp tautų, nuspręs daugelio žmonių bylas; jie perkals savo kalavijus į arklus, o ietis į geneklius. Tauta nebekels kalavijo prieš kitą tautą, nebebus mokomasi kariauti. 5 O Jokūbo namai! Ateikite, ir gyvenkime VIEŠPATIES šviesoje! 6 Palikote savo tautos kelius, Jokūbo namai! Juk jie pilni kerėtojų iš Rytų, žynių kaip pas filistinus; jie perėmė svetimšalių papročius! 7 Jų kraštas pilnas sidabro ir aukso, neaprėpiami jų lobiai; jų kraštas pilnas žirgų, nesuskaičiuojami jų vežimai. 8 Jų kraštas pilnas stabų, jie garbina savo rankų darbą tai, ką jų pačių rankos padarė. 9 Taip marusis pažeminamas, žmogus suniekinamas; neatleisk jiems! 10 Lįsk giliai tarp uolų, užsidenk dulkėmis nuo VIEŠPATIES siaubo ir jo šlovės žėrėjimo. 11 Įžūlus marusis turės nuleisti akis, žmonių išdidumas bus pažemintas. Tik VIEŠPATS tą dieną bus išaukštintas.
Pradžios Knyga
(Pr 1, 24-31; 2, 1-3)
24 Dievas tarė: „Tepagimdo žemė visų rūšių gyvūnus: galvijus, roplius ir visų rūšių laukinius gyvulius!“ Taip ir įvyko. 25 Dievas padarė visų rūšių laukinius žemės gyvulius, visų rūšių galvijus ir visų rūšių žemės roplius. Ir Dievas matė, kad tai gera. 26 Tuomet Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą; tevaldo jie ir jūros žuvis, ir padangių sparnuočius, ir galvijus, ir visus laukinius žemės gyvulius, ir visus žemėje šliaužiojančius roplius!“ 27 Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; vyrą ir moterį; sukūrė juos. 28 Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją! Viešpataukite ir jūros žuvims, ir padangių paukščiams, ir visiems žemėje judantiems gyvūnams. 29 Dievas tarė: „Štai aš jums daviau visus, visoje žemėje sėklą teikiančius augalus ir visus medžius, kurie veda vaisius su sėklomis; jie bus jums maistas. 30 O visiems laukų gyvuliams, visiems padangių paukščiams ir visiems žeme rėpliojantiems gyvūnams, turintiems gyvybės alsavimą, {daviau} maistui visus žaliuosius augalus“. Taip ir įvyko. 31 Dievas apžvelgė visa, ką buvo padaręs, ir iš tikrųjų matė, kad buvo labai gera. Atėjo vakaras ir išaušo rytas, šeštoji diena. 2. 1 Taip buvo atbaigti dangus ir žemė bei visa jų galybė. 2 Kadangi septintą dieną Dievas buvo užbaigęs darbus, kuriais buvo užsiėmęs, jis ilsėjosi septintą dieną nuo visų darbų, kuriuos buvo atlikęs. 3 Dievas palaimino septintąją dieną ir padarė ją šventą, nes tą dieną jis ilsėjosi nuo visų kūrimo darbų.
Patarlių knyga
(Pat 2, 1-22)
1 Mano vaike, jei priimsi mano žodžius ir branginsi širdyje mano įsakymus, 2 jei palenksi ausį klausytis išminties ir atversi širdį, norėdamas suprasti, 3 jei iš tikrųjų šauksiesi įžvalgumo ir pakelsi balsą, norėdamas suprasti, 4 jei sieksi supratimo, kaip žmonės ieško sidabro, ir ieškosi jo tarsi paslėptų turtų, 5 tai suprasi pagarbią VIEŠPATIES baimę ir sužinosi, ką reiškia pažinti Dievą. 6 Juk VIEŠPATS duoda išminties, iš jo lūpų ateina pažinimas ir supratimas. 7 Jis turi parengęs sveikos išminties doriesiems, jis yra skydas tiems, kurie elgiasi be priekaišto, 8 jis saugo teisingumo takus ir gina savo ištikimųjų kelią. 9 Tada suprasi, kas teisu ir kas teisinga, kiekvieną gerą taką ir kas dora, 10 nes išmintis ateis į tavo širdį, ir pažinimas džiugins tave. 11 Apdairumas tave auklės, o supratimas gins. 12 Jis gelbės tave nuo nedorų žmonių kelio, nuo klastingai kalbančiųjų, 13 kurie palieka dorumo kelią ir eina tamsybėmis, 14 kurie džiūgauja darydami pikta ir gėrisi pikta darančių nedorų žmonių klasta, 15 kurių takai iškrypę ir gyvenimo būdas suktas. 16 Būsi išgelbėtas ir nuo palaidūnės, nuo viliojimo svetimautojos, 17 kuri pameta savo jaunystės draugą ir užmiršta savo šventąją sandorą. 18 Iš tikrųjų jos namai ant mirties šlaito, o jos takai veda į šešėlių buveinę. 19 Kas pas ją įeina, nebegali nei sugrįžti, nei gyvenimo takų pasiekti. 20 Tad eik gerųjų keliu ir laikykis teisių žmonių takų. 21 Juk dorieji gyvens žemėje, 22 o klastingieji bus iš jos išrauti.