Evangelija pagal Joną
(Jn 5, 30-47; 6, 1-2)
30 [Pasakė Viešpats pas Jį atėjusiems judėjams:] Iš savęs aš nieko negaliu daryti. Aš teisiu, kaip girdžiu, ir mano teismas teisingas, nes aš ieškau ne savo valios, bet valios to, kuris mane yra siuntęs“. 31 „Jei tik aš pats apie save liudyčiau, mano liudijimas nebūtų tikras. 32 Bet apie mane liudija kitas, ir aš žinau jo liudijimą apie mane esant tikrą. 33 Jūs buvote nusiuntę pasiuntinius pas Joną, ir jis paliudijo tiesą. 34 Aš nesigriebiu žmogaus liudijimo, bet šitai kalbu tam, kad jūs būtumėte išgelbėti. 35 Jonas buvo degantis ir šviečiantis žiburys, tačiau jūs panorėjote tik valandėlę jo šviesa pasidžiaugti. 36 Aš turiu aukštesnį liudijimą negu Jono: tie darbai, kuriuos man skyrė nuveikti Tėvas, – patys darbai, kuriuos aš darau, – liudija apie mane, kad mane yra siuntęs Tėvas. 37 Taip! Mane pasiuntęs Tėvas paliudijo apie mane. Bet jūs niekad nesate girdėję jo balso nei regėję jo veido, 38 ir jo žodis jumyse nesilaiko, nes jūs netikite tuo, kurį jis yra siuntęs. 39 Jūs tyrinėjate Raštus, nes manote juose rasią amžinąjį gyvenimą. Tie Raštai ir liudija už mane, 40 bet jūs nenorite ateiti pas mane, kad turėtumėte gyvenimą“. 41 „Garbės iš žmonių aš nepriimu. 42 Aš matau, kad jūs neturite savyje Dievo meilės. 43 Aš atėjau savo Tėvo vardu, o jūs manęs nepriimate. Jei kitas ateitų savuoju vardu, tą jūs priimtumėte. 44 Kaipgi jūs galite įtikėti, jeigu vienas iš kito priimate garbę, o tos garbės, kuri iš vieno Dievo ateina, jūs neieškote. 45 Nemanykite, kad aš jus kaltinsiu Tėvui! Jūsų kaltintojas yra Mozė, į kurį esate savo viltis sudėję. 46 Jeigu jūs tikėtumėte Moze, tai tikėtumėte ir manimi, nes jis rašė apie mane. 47 Kadangi jūs netikite jo raštais, kaipgi patikėsite mano žodžiais?!“ 6. 1 Jėzus nuvyko anapus Galilėjos, arba Tiberiados, ežero. 2 Jį lydėjo didelė minia, nes žmonės matė stebuklus, kuriuos jis darė ligoniams.
Apaštalų darbai
(Apd 5, 1-11)
1 [Tomis dienomis] vienas vyras, vardu Ananijas, su savo žmona Sapfyra pardavė žemės sklypą. 2 Žmonai pritariant, jis pasiliko dalį gautų pinigų, o kitą dalį sudėjo prie apaštalų kojų. 3 Petras paklausė: „Ananijau, kodėl šėtonas užvaldė tavo širdį? Kodėl gi tu pamelavai Šventajai Dvasiai, pasilaikydamas dalį gautų pinigų? 4 Argi negalėjai sklypo sau laikyti ir argi pardavęs negalėjai laisvai tvarkytis? Tad kam gi taip sugalvojai savo širdyje? Juk tu pamelavai ne žmonėms, bet Dievui!“ 5 Išgirdęs tuos žodžius, Ananijas sukniubo ir mirė. Didi baimė pagavo visus tai girdėjusius. 6 Keli jaunuoliai pakilo, suvyniojo marškomis kūną, išnešė ir palaidojo. 7 Po kokių trijų valandų atėjo Ananijo žmona, kuri nežinojo, kas buvo atsitikę. 8 Petras ją paklausė: „Pasakyk man, ar už tiek pardavėte sklypą?“ „Taip, už tiek“, – atsakė ji. 9 Tada Petras prabilo: „Kam gi jūs susimokėte mėginti Viešpaties Dvasią? Štai ties durimis skamba žingsniai tų, kurie palaidojo tavo vyrą. Jie ir tave išneš“. 10 Bematant ji susmuko jam po kojų ir mirė. Atėję jaunuoliai rado ją negyvą, nunešė ir palaidojo šalia vyro. 11 Didelė baimė apėmė visą Bažnyčią ir visus, kurie apie tai išgirdo.