Evangelija pagal Matą
(Mt 25, 31-46)
31 [Pasakė Viešpats:] „Kai ateis Žmogaus Sūnus savo šlovėje ir kartu su juo visi angelai, tada jis atsisės savo garbės soste. 32 Jo akivaizdoje bus surinkti visų tautų žmonės, ir jis perskirs juos, kaip piemuo atskiria avis nuo ožių. 33 Avis jis pastatys dešinėje, ožius – kairėje. 34 Ir tars karalius stovintiems dešinėje: 'Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę! 35 Nes aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, 36 buvau nuogas – mane aprengėte, ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane'. 37 Tuomet teisieji klaus: 'Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ir pavalgydinome, trokštantį ir pagirdėme? 38 Kada gi mes matėme tave keliaujantį ir priglaudėme ar nuogą ir aprengėme? 39 Kada gi matėme tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?' 40 Ir atsakys jiems karalius: 'Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte'. 41 Paskui jis prabils į stovinčius kairėje: 'Eikite šalin nuo manęs, prakeiktieji, į amžinąją ugnį, kuri prirengta velniui ir jo angelams! 42 Nes aš buvau išalkęs, ir jūs manęs nepavalgydinote, buvau ištroškęs, ir manęs nepagirdėte, 43 buvau keleivis, ir manęs nepriglaudėte, nuogas – neaprengėte, ligonis ir kalinys – ir jūs manęs neaplankėte'. 44 Tuomet jie atsakys: 'Viešpatie, kada gi mes tave matėme alkaną ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir tau nepatarnavome?' 45 Tuomet jis pasakys jiems: 'Iš tiesų sakau jums: kiek kartų taip nepadarėte vienam iš šitų mažiausiųjų, nė man nepadarėte'. 46 Ir eis šitie į amžinąjį kentėjimą, o teisieji į amžinąjį gyvenimą“.
Evangelija pagal Luką
(Lk 2, 22-40)
22 [Juozapas ir Marija] nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, 23 kaip parašyta Viešpaties Įstatyme: Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui, 24 ir duoti auką, kaip pasakyta Viešpaties Įstatyme: Porą purplelių arba du balandžiukus. 25 Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo. 26 Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Mesiją. 27 Šventosios Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja, 28 Simeonas jį paėmė į rankas, šlovino Dievą ir sakė: 29 „Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, leisti savo tarnui ramiai iškeliauti, 30 nes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą, 31 kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje: 32 šviesą pagonims apšviesti ir tavosios Izraelio tautos garbę.“ 33 Kūdikio tėvas ir motina stebėjosi tuo, kas buvo apie jį kalbama. 34 O Simeonas palaimino juos ir tarė motinai Marijai: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas, 35 ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys.“ 36 Ten buvo ir pranašė Ona, Fanuelio duktė iš Asero giminės. Ji buvo visiškai susenusi. Po mergystės ji išgyveno septynerius metus su vyru, 37 o paskui našlaudama sulaukė aštuoniasdešimt ketverių metų. Ji nesitraukdavo iš šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis. 38 Ir ji, tuo pat metu priėjusi, šlovino Dievą ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės išvadavimo. 39 Atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas, jie sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą. 40 Vaikelis augo ir stiprėjo; jis darėsi pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su juo.
Apaštalo Pauliaus laiškas Korintiečiams
(1 Kor 8, 8-13; 9, 1-2)
8 [Broliai!] Maistas negali mūsų priartinti prie Dievo. Kai nevalgome, nieko neprarandame, ir kai valgome, nieko nelaimime. 9 Vis dėlto žiūrėkite, kad jūsų laisvė netaptų papiktinimu silpniesiems. 10 Antai jei kas pamatytų tave, turintį pažinimą, stabų šventykloje už stalo, – argi silpno žmogaus sąžinė nebus paskatinta valgyti stabams paaukotos mėsos?! 11 Tokiu būdu silpnasis žus dėl tavo pažinimo. O juk jis – brolis, už kurį numirė Kristus. 12 Šitaip nusikalsdami broliams ir sužeisdami jų silpnas sąžines, jūs nusikalstate Kristui. 13 Jei tad valgis piktina mano brolį, aš nevalgysiu mėsos per amžius, kad tik nepapiktinčiau brolio. 9. 1 Ar aš ne laisvas? ar aš ne apaštalas? argi nesu regėjęs mūsų Viešpaties Jėzaus? ar jūs ne mano darbo vaisius Viešpatyje? 2 Jei kitiems ir nesu apaštalas, tai vis dėlto jums esu, ir mano apaštalystės patvirtinimas esate jūs Viešpatyje.
Apaštalo Pauliaus laiškas Hebrajams
(Hbr 7, 7-17)
7 [Broliai!] Be abejonių, visuomet žemesnį laimina aukštesnis. 8 Ir čia dešimtines ima mirtingi žmonės, o tenai žmogus, apie kurį paliudyta, jog jis tebegyvenąs. 9 Ir, taip sakant, per Abraomą ir Levis yra davęs dešimtines, pats būdamas dešimtinių ėmėjas. 10 Žinoma, jis dar tebebuvo strėnose tėvo, kurį pasitiko Melchizedekas. 11 Jeigu tobulumas būtų buvęs pasiekiamas per levitų kunigystę o tauta jos pagrindu buvo gavusi įstatymą, tai kam dar būtų reikėję iškilti kitam kunigui Melchizedeko būdu ir nesivadinti kunigu Aarono būdu? 12 Juk, besikeičiant kunigystei, būtinai keičiasi ir įstatymas. 13 O tas, apie kurį tai sakoma, priklausė kitai giminei, iš kurios niekas netarnavo aukurui. 14 Aišku, kad mūsų Viešpats buvo kilęs iš Judo giminės, apie kurios kunigus Mozė nieko nėra kalbėjęs. 15 Tai dar labiau paaiškėja, kai iškyla kitas kunigas, panašus į Melchizedeką, 16 tapęs kunigu ne kūniško įstatymo įsakymu, bet nenykstamo gyvenimo galybe. 17 Juk liudijama: Tu esi kunigas per amžius Melchizedeko būdu.