Evangelija pagal Luką
(Lk 11, 14-23)
14 Kartą Jėzus išvarė nebylumo demoną. Demonui išėjus, nebylys prakalbėjo, ir minia stebėjosi. 15 Kai kurie žmonės sakė: „Jis išvaro demonus demonų valdovo Belzebulo galia.“ 16 Kiti, mėgindami jį, reikalavo ženklo iš dangaus. 17 Žinodamas, ką jie mano, Jėzus jiems tarė: „Kiekviena suskilusi karalystė bus sunaikinta, ir namai grius ant namų. 18 Jeigu ir šėtonas pasidalijęs, tai kaip išsilaikys jo karalystė?! Jūs sakote mane išvejant demonus Belzebulo galia. 19 Jeigu jau aš išvarau juos Belzebulo galia, tai kieno galia išvaro jūsų sekėjai? Todėl jie bus jūsų teisėjai. 20 Bet jei aš išveju demonus Dievo pirštu, tai tikrai pas jus atėjo Dievo karalystė. 21 Kai apsiginklavęs galiūnas sergi savo sodybą, tada ir jo turtas apsaugotas. 22 Bet jei užpuls stipresnis ir jį nugalės, tai atims jo ginklus, kuriais tas pasitikėjo, ir išdalys grobį. 23 Kas ne su manimi, tas prieš mane, ir kas nerenka su manimi, tas barsto.
Apaštalo Pauliaus laiškas Tesalonikiečiams
(1 Tes 5, 1-8)
1 Dėl laiko ir valandos, broliai, nėra reikalo jums rašyti. 2 Jūs patys gerai žinote, kad Viešpaties diena užklups lyg vagis naktį. 3 Kai žmonės kalbės: „Gyvename ramiai ir saugiai“, juos ir ištiks netikėtas žlugimas, tartum gimdymo skausmai nėščią moterį, ir jie niekur nepabėgs. 4 Bet jūs, broliai, neskendite tamsoje, kad toji diena jus užkluptų lyg vagis. 5 Juk jūs visi esate šviesos vaikai, dienos vaikai. Mes nepriklausome nakčiai nei tamsai. 6 Todėl nemiegokime kaip kiti, bet budėkime ir būkime blaivūs! 7 Mat kas miega, miega naktį, ir kas pasigeria, pasigeria naktį. 8 O mes, priklausydami dienai, būkime blaivūs ir dėvėkime tikėjimo bei meilės šarvus ir išganymo vilties šalmą.