Izaijo Knyga
(Iz 40, 18-31)
18 Į ką laikysit Dievą panašiu ir kokį jo paveikslą susikursit? 19 Į stabų statulą, meistro nulietą, auksakalio paauksuotą ir sidabro grandinėlėmis apvedžiotą? 20 Kas nuskurdęs, nepuvų šilkmedį pasirinks, nagingą meistrą susiras, kad pastatytų nedūlėjantį stabą. 21 Ar jūs nežinot? Argi negirdėjot? Argi tai jums neskelbta nuo pradžios? Ar jūs nesupratot? Nuo tada, kai žemės pamatai buvo padėti, 22 jis sėdi soste anapus dangaus skliauto virš žemės, jos gyventojai jam atrodo lyg žiogai. Jis tas, kuris dengia žemę dangumi tarsi užuolaida, išskleidžia jį lyg palapinę gyventi. 23 Didžiūnus padaro jis nieku, o valdovus žemės – tuščiu burbulu. 24 Jie vos tepasodinti, vos tepasėti, kamienai jų vos žemėn šaknis įleido, – jis kvėpteli ant jų, ir jie nudžiūva, viesulas kaip šapus juos nuneš. 25 „Su kuo palyginsit mane? Su kuo aš jums lygus?“ – sako Šventasis. 26 Akis pakelkit ir pasižiūrėkit į aukštybes! Kas jąsias sukūrė? Tasai, kuris atveda jų pulkus, jas suskaičiuoja ir šaukia kiekvieną jų vardu. Dėl jo didžios galybės ir beribės jėgos nė viena nedrįsta neateiti! 27 Jokūbai, kaipgi gali sakyti, kaip, Izraeli, skųstis drįsti: „Mano kelias paslėptas nuo VIEŠPATIES, mano Dievas į mano teises dėmesio nekreipia“? 28 Nagi, ar nežinai, ar nesi girdėjęs? VIEŠPATS – amžinasis Dievas, kūrėjas visų žemės šalių. Nepailsta jisai nei pavargsta, neištiriama jo išmintis. 29 Jis duoda nuvargusiam jėgų, bejėgiui gyvastį atšviežina. 30 Net jaunuoliai pailsta ir pavargsta, vaikinai klupte klumpa, 31 bet tie, kurie pasitiki VIEŠPAČIU, atgaus jėgas, pakils tarsi arų sparnais, – nepavargs bėgdami, nepails eidami.
Pradžios Knyga
(Pr 15, 1-15)
1 Sandora su Abromu Po šių įvykių Abromas matė regėjimą, ir pasigirdo VIEŠPATIES žodis. Jis tarė: „Nebijok, Abromai, aš tavo skydas. Tavo atpildas bus labai didelis.“ 2 Bet Abromas atsakė: „Viešpatie DIEVE, kas man iš tavo dovanų, nes aš lieku bevaikis ir mano namų įpėdinis yra damaskietis Eliezeras!“ 3 Abromas pridūrė: „Palikuonio man nedavei, todėl vergas, gimęs mano namuose, bus mano įpėdinis.“ 4 Ir štai išgirdo jis VIEŠPATIES žodį: „Jis nebus tavo paveldėtojas. Tavo paveldėtojas gims iš tavęs paties.“ 5 Išvedęs jį laukan, tęsė: „Pažvelk į dangų ir suskaičiuok žvaigždes, jei gali jas suskaičiuoti.“ Po to tarė: „Tokie gausūs bus tavo palikuonys.“ 6 Jis patikėjo VIEŠPAČIU, ir tai jam VIEŠPATS įskaitė teisumu. 7 Tuomet jis tarė jam: „Aš esu VIEŠPATS, kuris išvedžiau tave iš chaldėjų Ūro, kad duočiau tau šį kraštą kaip paveldą.“ 8 „Viešpatie DIEVE, paklausė jis, iš ko aš pažinsiu, kad jį paveldėsiu?“ 9 Jis atsakė: „Parūpink man treigę telyčią, treigę ožką, treigį aviną, purplelį ir jauną balandį.“ 10 Jis visus juos parūpino, perkirto pusiau ir suguldė puses vieną priešais kitą. O paukščių pusiau neperkirto. 11 Plėšrieji paukščiai leidosi ant skerdienos, bet Abromas juos nuvaikė. 12 Saulei leidžiantis, Abromą apėmė didelis miegas ir apgaubė didelė, baisi tamsa. 13 Tuomet VIEŠPATS tarė Abromui: „Tu turi žinoti, kad tavo palikuonys bus ateiviai ne savo krašte. Ten jie bus pavergti ir kentės priespaudą keturis šimtus metų. 14 Bet tautą, kuriai jie vergaus, aš teisiu. Po to jie išeis su dideliu lobiu. 15 Tu nueisi pas savo protėvius ramybėje ir būsi palaidotas sulaukęs žilos senatvės.
Patarlių knyga
(Pat 15, 7-19)
7 Teisiųjų lūpos sėja žinojimą, o kvailųjų širdis – netiesą. 8 Nedorėlių auka VIEŠPATS bjaurisi, o teisiųjų malda džiaugiasi. 9 Nedoro žmogaus elgesiu VIEŠPATS bjaurisi, o žmogų, kuris laikosi teisumo reikalavimų, myli. 10 Sunki bausmė laukia žmogaus, kuris atmeta kelią, o kas paniekina pataisą, miršta. 11 Šeolas ir Prapulties vieta atviri VIEŠPAČIUI, juo labiau – žmonių širdys! 12 Pašaipūnas nemėgsta būti pataisomas; užtat į išmintinguosius nesikreips. 13 Laiminga širdis pralinksmina veidą, o kenčianti – dvasią palaužia. 14 Protingo žmogaus širdis ieško žinojimo, o kvailųjų burna maitinasi kvailumu. 15 Visos vargšo dienos yra sunkios, o linksmaširdžiui gyvenimas – visad šventė. 16 Geriau mažai turėti su pagarbia VIEŠPATIES baime, negu būti turtingam ir gyventi be ramybės. 17 Geriau daržovių pietūs su meile, negu riebi jautiena su neapykanta. 18 Karšto būdo žmogus vaidus sukelia, o kantrusis ginčus nuramina. 19 Tinginio kelias apaugęs erškėčiais, o darbštuolio takas – lygus vieškelis.