Evangelija pagal Luką
(Lk 19, 29-40; 22, 7-39)
29 Prisiartinęs prie Betfagės ir Betanijos, ties vadinamuoju Alyvų kalnu, jis [Jėzus] pasiuntė du mokinius 30 ir jiems pasakė: „Eikite į kaimą, kurį štai matote, ir, vos įėję, rasite pririštą asilaitį, kuriuo dar joks žmogus nėra jojęs. Atriškite jį ir atveskite. 31 O jeigu kas paklaustų: 'Kam jį atrišate?', atsakykite: 'Jo reikia Viešpačiui'“. 32 Pasiųstieji nuėjo ir rado, kaip jiems buvo nurodyta. 33 Atrišant asilaitį, savininkai klausė: „Kam atrišate asilaitį?“ 34 Mokiniai atsakė: „Jo reikia Viešpačiui“. 35 Jie atvedė asilaitį pas Jėzų, apdengė savo apsiaustais ir užsodino Jėzų ant viršaus. 36 Jam jojant, žmonės tiesė ant kelio drabužius. 37 Besiartinant prie Alyvų kalno šlaito, visas mokinių būrys pradėjo džiaugsmingai ir skardžiai šlovinti Dievą už visus stebuklus, kuriuos jie buvo regėję. 38 Jie šaukė: „Garbė karaliui, kuris ateina Viešpaties vardu! Ramybė danguje, šlovė aukštybėse!“ 39 Kai kurie fariziejai iš minios jam šaukė: „Mokytojau, sudrausk savo mokinius!“ 40 Jis atsakė jiems: „Sakau jums, jei šitie tylės – akmenys šauks!“ 22. 7 Taip atėjo Neraugintos duonos diena, kada reikėjo pjauti Velykų avinėlį. 8 Jėzus pasiuntė Petrą ir Joną, liepdamas: „Eikite ir paruoškite mums Velykų vakarienę“. 9 Jie paklausė: „O kur norėtum, kad mes paruoštume?“ 10 Jis atsakė: „Štai jums įeinant į miestą, jus pasitiks žmogus, vandens ąsočiu nešinas. Eikite paskui jį iki tų namų, į kuriuos jis užsuks, 11 ir sakykite namų šeimininkui: 'Mokytojas prašė paklausti: Kur menė, kurioje galėčiau su mokiniais valgyti Velykų vakarienę?' 12 Ir jis parodys jums didelį aukštutinį kambarį su baldais. Tenai ir paruoškite“. 13 Nuėję jie rado viską, kaip Jėzus buvo sakęs, ir parengė Velykų stalą. 14 Atėjus metui, Jėzus sėdo su apaštalais prie stalo. 15 Ir tarė jiems: „Trokšte troškau valgyti su jumis šią Velykų vakarienę prieš kentėdamas. 16 Sakau jums, nuo šiol aš daugiau jos nebevalgysiu, kolei ji išsipildys Dievo karalystėje“. 17 Paėmęs taurę, jis sukalbėjo padėkos maldą ir tarė: „Imkite ir dalykitės. 18 Sakau jums, nuo šiol aš nebegersiu vynuogių vaisiaus, kolei ateis Dievo karalystė“. 19 Ir, paėmęs duonos, jis sukalbėjo padėkos maldą, laužė ją ir davė apaštalams, tardamas: „Tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui“. 20 Lygiai taip po vakarienės jis paėmė taurę, sakydamas: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje, kuris už jus išliejamas“. 21 „Bet štai mano išdavėjo ranka yra kartu su manąja ant stalo. 22 Žmogaus Sūnus, tiesa, eina, kaip jam nustatyta, bet vargas tam žmogui, kuris jį išduoda!“ 23 Tuomet apaštalai pradėjo teirautis vienas kito, kas gi iš jų galėtų šitai padaryti. 24 Tarp jų kilo ginčas, kuris iš jų galėtų būti laikomas didžiausiu. 25 Bet Jėzus jiems pasakė: „Pagonių tautų karaliai engia jas ir jų valdovai liepia vadinti save geradariais. 26 Jūs taip nedarykite. Kas vyriausias tarp jūsų, tebūnie tarsi mažiausias, o viršininkas tebūnie lyg tarnas. 27 Katras yra vyresnis – kuris sėdi už stalo ar kuris jam patarnauja? Argi ne tas, kuris sėdi?! O aš tarp jūsų esu kaip tas, kuris patarnauja. 28 Jūs ištvėrėte su manimi mano išbandymuose, 29 todėl aš jums skiriu valdyti karalystę, kaip ir man yra ją skyręs Tėvas. 30 Mano karalystėje jūs valgysite ir gersite už mano stalo ir sėdėsite sostuose, teisdami dvylika Izraelio giminių“. 31 „Simonai, Simonai! Štai šėtonas pareikalavo persijoti jus tarsi kviečius. 32 Bet aš meldžiuosi už tave, kad tavasis tikėjimas nesusvyruotų. O tu sugrįžęs stiprink brolius!“ 33 Petras atsiliepė: „Viešpatie, aš pasiruošęs kartu su tavimi eiti ir į kalėjimą, ir į mirtį!“ 34 Bet Jėzus atsakė: „Sakau tau, Petrai: dar gaidžiui šiąnakt nepragydus, tu tris kartus išsiginsi mane pažįstąs“. 35 Jis paklausė juos: „Ar jums ko nors trūko, kai aš jus buvau išsiuntęs be piniginės, be krepšio ir be kurpių?“ Jie atsakė „Nieko netrūko“. 36 Tada jis tęsė: „Dabar, kas turi piniginę, tepasiima ją, taip pat ir krepšį, o kas neturi kalavijo, teparduoda apsiaustą ir tenusiperka. 37 Sakau jums, manyje privalo išsipildyti, kas parašyta: Jis bus priskaitytas prie piktadarių; tai, kas man nustatyta, jau eina į pabaigą“. 38 Apaštalai tarė: „Viešpatie, štai čia pora kalavijų“. Jis atsakė: „Gana!“ 39 Išėjęs iš ten, Jėzus savo įpročiu pasuko į Alyvų kalną. Įkandin nuėjo ir mokiniai.
Evangelija pagal Luką
(Lk 2, 25-38)
25 Jeruzalėje gyveno žmogus, vardu Simeonas. Jis buvo teisus ir dievobaimingas vyras, laukiantis Izraelio paguodos, ir Šventoji Dvasia buvo su juo. 26 Jam buvo Šventosios Dvasios apreikšta, kad jis nemirsiąs, kol pamatysiąs Viešpaties Mesiją. 27 Šventosios Dvasios paragintas, jis atėjo dabar į šventyklą. Įnešant gimdytojams kūdikį Jėzų, kad pasielgtų, kaip Įstatymas reikalauja, 28 Simeonas jį paėmė į rankas, šlovino Dievą ir sakė: 29 „Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, leisti savo tarnui ramiai iškeliauti, 30 nes mano akys išvydo tavo išgelbėjimą, 31 kurį tu prirengei visų tautų akivaizdoje: 32 šviesą pagonims apšviesti ir tavosios Izraelio tautos garbę.“ 33 Kūdikio tėvas ir motina stebėjosi tuo, kas buvo apie jį kalbama. 34 O Simeonas palaimino juos ir tarė motinai Marijai: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Jis bus prieštaravimo ženklas, 35 ir tavo pačios sielą pervers kalavijas, kad būtų atskleistos daugelio širdžių mintys.“ 36 Ten buvo ir pranašė Ona, Fanuelio duktė iš Asero giminės. Ji buvo visiškai susenusi. Po mergystės ji išgyveno septynerius metus su vyru, 37 o paskui našlaudama sulaukė aštuoniasdešimt ketverių metų. Ji nesitraukdavo iš šventyklos, tarnaudama Dievui per dienas ir naktis pasninkais bei maldomis. 38 Ir ji, tuo pat metu priėjusi, šlovino Dievą ir kalbėjo apie kūdikį visiems, kurie laukė Jeruzalės išvadavimo.
Apaštalo Jono laiškas
(3 Jn 1, 1-15)
1 Vyresnysis mylimajam Gajui, kurį aš myliu tiesoje. 2 Mielasis, aš linkiu, kad viskas tau gerai sektųsi, kad būtum sveikas, – taip, kaip gerai sekasi tavo sielai. 3 Aš labai apsidžiaugiau, kai atvykę broliai paliudijo apie tavo ištikimybę tiesai, kaip tu vaikščioji tiesoje. 4 Aš nerandu didesnio džiaugsmo, kaip klausytis, jog mano vaikai gyvena tiesoje. 5 Mielasis, tu ištikimai elgiesi pagelbėdamas broliams, ypač atvykstantiems iš kitur. 6 Jie ir paliudijo bendrijai apie tavo meilę. Tu puikiai padarysi išruošdamas juos į kelionę taip, kaip Dievui patinka. 7 Jie leidosi keliauti jo vardo labui, nieko neimdami iš pagonių. 8 Mes turime tokius žmones svetingai priimti, kad taptume tiesos bendradarbiais. 9 Aš esu šį tą parašęs bendrijai. Bet mėgstantis jiems vadovauti Diotrefas nepripažįsta mūsų. 10 Todėl jei atvyksiu, priminsiu jo darbus, kuriuos jis daro skleisdamas apie mus piktas kalbas; nesitenkindamas tuo, nei pats nepriima brolių, nei kitiems, kurie norėtų priimti, neleidžia ir net išmeta juos iš bendruomenės. 11 Mielasis, nesek tuo, kas pikta, bet tuo, kas gera. Kuris daro gera, yra iš Dievo, o kuris pikta, nėra matęs Dievo. 12 Apie Demetriją gerai liudija visi ir pati tiesa. Ir mes liudijame, o tu žinai, kad mūsų liudijimas tikras. 13 Dar daug ką turėčiau tau rašyti, bet nenoriu rašyti rašalu ir plunksna. 14 Tikiuosi greitai pamatyti tave ir pasikalbėti gyvu žodžiu. 15 Ramybė tau! Sveikina tave bičiuliai. Sveikink draugus pavardžiui!
Apaštalo Pauliaus laiškas Hebrajams
(Hbr 9, 11-14)
11 [Broliai!] Kristus, atėjęs kaip būsimųjų gėrybių kunigas, pro aukštesnę ir tobulesnę padangtę, ne rankų darbo, tai yra ne šitos kūrinijos, 12 taip pat ne ožių ar veršių krauju, bet savuoju krauju vieną kartą visiems laikams įžengė į šventovę ir įvykdė amžinąjį atpirkimą. 13 Ir jeigu ožių bei jaučių kraujas ir telyčios pelenai, kuriais apšlakstomi suteptieji, pašventina ir suteikia kūno švarumą, 14 tai nepalyginti labiau kraujas Kristaus, kuris per amžinąją Dvasią paaukojo save kaip nesuteptą auką Dievui, nuvalys mūsų sąžinę nuo mirties darbų, idant tarnautume gyvajam Dievui.