Evangelija pagal Matą
(Mt 8, 28-34; 9, 1)
28 Kai Jėzus priplaukė kitą krantą gadariečių krašte, jam priešais atbėgo du demonų apsėstieji, išlindę iš kapinių rūsių. Juodu buvo tokie pavojingi, kad niekas negalėjo praeiti anuo keliu. 29 Ir štai jiedu ėmė šaukti: „Ko tau iš mūsų reikia, Dievo Sūnau?! Atėjai pirm laiko mūsų kankinti?“ 30 Truputį toliau ganėsi didelė kaimenė kiaulių. 31 Demonai ėmė prašytis: „Jeigu mus išvarysi, tai siųsk kiaulių kaimenėn“. 32 Ir jis jiems tarė: „Eikite sau!“ Tuomet demonai išėjo ir apniko kiaules. Ir štai visa kaimenė metėsi nuo skardžio į ežerą ir gavo galą vilnyse. 33 Piemenys pabėgo ir, pasiekę miestą, viską išpasakojo, taip pat ir apie apsėstuosius. 34 Tada visas miestas išėjo priešais Jėzų ir, vos jį pamatę, prašė pasišalinti iš jų krašto. 9. 1 Įlipęs į valtį, Jėzus persikėlė per ežerą ir sugrįžo į savo miestą.
Apaštalo Pauliaus laiškas Romiečiams
(Rom 10, 1-10)
1 Broliai, mano širdies troškimas ir mano malda Dievui yra už juos – jų išgelbėjimui. 2 Aš jiems liudiju, kad jie turi Dievui uolumo, kuriam tačiau trūksta išmanymo. 3 Nesuprasdami Dievo teisumo, jie bandė nusistatyti savą ir todėl nepakluso Dievo teisumui. 4 Juk įstatymo tikslas – Kristus, atėjęs nuteisinti kiekvieno, kas tiki. 5 Mozė rašo apie teisumą iš įstatymo: Jį vykdydamas žmogus juo gyvens.6 Teisumas iš tikėjimo kalba: „Nesakyk savo širdyje: Kas įžengs į dangų? – tai yra Kristaus atsivesti; 7 arba: Kas nusileis į bedugnę – būtent Kristaus iš numirusių atsiimti“. 8 Bet ką jis sako? – Arti tavęs žodis: jis tavo burnoje ir tavo širdyje, – tai reiškia mūsų skelbiamą tikėjimo žodį. 9 Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas. 10 Širdimi priimtas tikėjimas veda į teisumą, o lūpomis išpažintas – į išganymą.