Evangelija pagal Matą
(Mt 22, 23-33)
23 Tą pačią dieną atėjo pas jį sadukiejų, kurie nepripažįsta mirusiųjų prisikėlimo, ir klausė: 24 „Mokytojau, Mozė yra pasakęs: Jei kas mirtų bevaikis, tegul jo brolis veda jo žmoną ir pažadina savo broliui palikuonių. 25 Šit pas mus yra buvę septyni broliai. Pirmasis vedęs mirė ir, neturėdamas vaikų, paliko savo žmoną broliui. 26 Taip atsitiko antrajam ir trečiajam iki septintojo. 27 Visų paskiausiai numirė ta moteris. 28 Tad, kai mirusieji prisikels, kuriam iš septynių ji bus žmona? Juk visi yra ją turėję.“ 29 Jėzus jiems atsakė: „Jūs klystate, nepažindami nei Raštų, nei Dievo galybės. 30 Prisikėlę nei ves, nei tekės, bet bus kaip Dievo angelai danguje. 31 O apie mirusiųjų prisikėlimą ar nesate skaitę, kas jums Dievo pasakyta: 32 Aš esu Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas. Jis ne mirusiųjų, bet gyvųjų Dievas!“ 33 Tai girdėdama, minia stebėjosi jo mokslu.
Evangelija pagal Luką
(Lk 8, 16-21)
16 [Pasakė Viešpats:] „Nė vienas, uždegęs žiburį, nevožia jo indu ir nekiša po lova, bet stato į žibintuvą, kad ateinantys matytų šviesą. 17 Nėra nieko paslėpta, kas nebūtų atskleista, nieko slapta, kas nepasidarytų žinoma ir neišeitų aikštėn. 18 Tad žiūrėkite, kaip klausotės. Kas turi, tam bus duota, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis tariasi turįs.“ 19 Pas Jėzų atėjo motina ir broliai, bet negalėjo prasimušti iki jo per minią. 20 Jam buvo pranešta:„Tavo motina ir broliai stovi lauke, nori su tavimi pasimatyti.“ 21 O jis atsakė: „Mano motina ir mano broliai tai tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jį vykdo.“
Apaštalo Pauliaus laiškas Korintiečiams
(2 Kor 1, 12-20)
12 Galime pasigirti savo sąžinės liudijimu, jog visur žmonėse, o ypač pas jus, mes vadovavomės iš Dievo einančiu šventumu bei nuoširdumu, ir ne kūniška išmintimi, bet Dievo malone. 13 Mes nerašome jums nieko kita, kaip tik tai, ką jūs perskaitote ir suprantate. Turiu vilties, kad suprasite iki galo, 14 kaip iš dalies jau supratote, kad mūsų Viešpaties Jėzaus dieną mes būsime jūsų pasididžiavimas, lygiai kaip ir jūs mūsų. 15 Tokio pasitikėjimo kupinas, ir kad jūs pakartotinai gautumėte malonę, aš ketinau pirmiausia atvykti pas jus 16 ir pro jus keliauti į Makedoniją, o iš Makedonijos vėl grįžti pas jus, kad jūs mane išlydėtumėte į Judėją. 17 Argi taip manydamas aš elgiausi lengvabūdiškai? O gal mano sumanymai buvo grynai žmogiški? Gal mano „taip, taip“ kartu reiškė ir „ne, ne“? 18 Kaip Dievas mato, jums duotas mūsų žodis nebuvo kartu „taip“ ir „ne“. 19 Juk Dievo Sūnus Jėzus Kristus, kurį jums paskelbėme aš, Silvanas ir Timotiejus, anaiptol nebuvo ir „taip“, ir „ne“, bet jame buvo tik „taip“. 20 Kiek tik yra Dievo pažadų, jie jame yra „taip“. Todėl per jį skamba ir mūsų „Amen“ Dievo garbei.
Apaštalo Pauliaus laiškas galatams
(Gal 4, 22-31)
22 [Broliai,] Abraomas turėjo du sūnus: vieną iš vergės, o kitą iš laisvosios. 23 Bet vergės sūnus buvo gimęs pagal kūną, o laisvosios dėl pažado. 24 Tai pasakyta perkeltine prasme: tiedvi moterys tai dvi Sandoros. Viena prie Sinajaus kalno sudaryta, gimdanti vergystei; ją reiškia Hagara. 25 Hagara tai Sinajaus kalnas Arabijoje; ji atitinka dabartinę Jeruzalę, nes šioji vergauja su savo vaikais. 26 Bet aukštybių Jeruzalė laisva, ir ji yra mūsų motina, 27 nes parašyta: Pralinksmėk, nevaisingoji, kuri negimdei! Šūkauk ir džiūgauk, nepažinusi kentėjimų! Juk apleistoji turi daug vaikų, daugiau negu turinčioji vyrą. 28 Jūs, broliai, esate pažado vaikai nelyginant Izaokas. 29 Bet kaip tada gimusis pagal kūną persekiojo gimusį pagal dvasią, taip ir dabar. 30 O ką gi sako Raštas? Išvaryk vergę ir jos sūnų, nes vergės sūnus negaus palikimo kartu su laisvosios sūnumi. 31 Štai kodėl, broliai, mes esame ne vergės vaikai, bet laisvosios.