Evangelija pagal Morkų
(Mk 7, 31-37)
31 Palikęs Tyro sritis, Jėzus per Sidoną atėjo prie Galilėjos ežero, į Dekapolio krašto vidurį. 32 Ten buvo atvestas jam sunkiai kalbantis kurčius ir prašyta uždėti ant jo ranką. 33 Jis pasivėdėjo jį nuošaliau nuo minios įleido savo pirštus į jo ausis, paseilino ir palietė jam liežuvį, 34 pažvelgė į dangų, atsiduso ir tarė jam: „Efata!“ tai yra: „Atsiverk!“ 35 Ir tuojau atsivėrė jo klausa, atsirišo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo kaip reikia. 36 Jėzus jiems liepė niekam šito nepasakoti. Bet kuo labiau jis jiems draudė, tuo jie plačiau jį skelbė. 37 Žmonės be galo stebėjosi ir kalbėjo: „Jis visa gerai padarė! Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba.
Evangelija pagal Joną
(Jn 5, 24-30)
24 [Pasakė Viešpats savo mokiniams:] Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mano žodžių klauso ir mane atsiuntusį tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą. 25 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ateis valanda ir dabar jau yra, kada mirusieji išgirs Dievo Sūnaus balsą, ir kurie bus išgirdę, tie bus gyvi. 26 Kaip Tėvas turi gyvybę pats savyje, taip davė ir Sūnui turėti gyvybę pačiam savyje. 27 Jis taip pat suteikė jam galią teisti, nes jis Žmogaus Sūnus. 28 Nesistebėkite, kad ateis valanda, kai visi gulintieji kapuose išgirs jo balsą. 29 Kurie darė gera, prisikels gyventi, kurie darė bloga, prisikels stoti į teismą. 30 Iš savęs aš nieko negaliu daryti. Aš teisiu, kaip girdžiu, ir mano teismas teisingas, nes aš ieškau ne savo valios, bet valios to, kuris mane yra siuntęs.
Apaštalo Pauliaus laiškas Hebrajams
(Hbr 6, 9-12)
9 [Broliai!] Nors šitaip kalbame, bet jums, mylimieji, tikimės geresnių, į išganymą vedančių, dalykų. 10 Dievas nėra neteisingas. Jis nepamirš jūsų darbų, jūsų meilės, kurią parodėte jo vardui, kai tarnavote ir tebetarnaujate šventiesiems. 11 Todėl mes trokštame, kad kiekvienas iš jūsų rodytų ankstesnį uolumą, idant ištobulintų viltį iki galo, 12 kad neaptingtumėte, bet būtumėte sekėjai tų, kurie tikėjimu ir ištverme paveldi pažadus.
Apaštalo Pauliaus laiškas Korintiečiams
(1 Kor 15, 47-57)
47 Pirmasis žmogus yra iš žemės, žemiškas, antrasis žmogus iš dangaus. 48 Koks žemiškasis, tokie ir žemiškieji, o koks dangiškasis, tokie ir dangiškieji. 49 Ir kaip nešiojome žemiškojo atvaizdą, taip nešiosime ir dangiškojo paveikslą. 50 Bet aš jums, broliai, tvirtinu: kūnas ir kraujas nepaveldės Dievo karalystės, ir kas genda, nepaveldės to, kas negenda. 51 Štai aš jums atskleidžiu paslaptį: nors mes ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti 52 staiga, viena akimirka, gaudžiant paskutiniam trimitui. Trimitas nuaidės, ir mirusieji bus prikelti jau negendantys, ir mes būsime pakeisti. 53 Juk reikia, kad šis gendantis [kūnas] apsivilktų negendamybe, šis marus [kūnas] apsivilktų nemarybe. 54 Kada šis gendantis [kūnas] apsivilks negendamybe ir šis marus [kūnas] apsivilks nemarybe, tuomet išsipildys užrašytas žodis: Pergalė sunaikino mirtį! 55 Kurgi, mirtie, tavoji pergalė? Kurgi, mirtie, tavasis geluonis?! 56 Mirties geluonis yra nuodėmė, o nuodėmės jėga įstatymas. 57 Bet dėkui Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.