Evangelija pagal Morkų
(Mk 5, 1-20)
1 Jie [Jėzus ir mokiniai] priplaukė ežero krantą geraziečių krašte. 2 Jam išlipus iš valties, tuojau priešais iš kapinių atbėgo netyrosios dvasios apsėstas vyras. 3 Jis gyveno kapų rūsiuose, ir niekas negalėjo nė grandinėmis jo surakinti. 4 Jis jau daug kartų buvo pančiojamas ir grandinėmis rakinamas, bet sutrupindavo grandines, nusitraukydavo pančius, ir niekas negalėdavo jo suvaldyti. 5 Per kiauras naktis ir dienas jis bastydavosi po kapines ir po kalnus, klykdamas ir daužydamas save akmenimis. 6 Iš tolo pamatęs Jėzų, atbėgo, parpuolė priešais 7 ir ėmė garsiai šaukti: „Ko tau iš manęs reikia, Jėzau, aukščiausiojo Dievo Sūnau? Saikdinu tave Dievu, nekankink manęs!“ 8 Jėzus mat buvo paliepęs: „Išeik, netyroji dvasia, iš žmogaus!“ 9 Jėzus dar paklausė: „O kuo tu vardu?” Ji atsakė: „Mano vardas Legionas, nes mūsų daug.“ 10 Ir pradėjo labai prašytis nevaryti jų iš to krašto. 11 Ten pat, atkalnėje, ganėsi didžiulė kiaulių kaimenė. 12 Dvasios ėmė prašytis: „Pasiųsk mus į tas kiaules, kad į jas sueitume!“ 13 Jėzus leido. Išėjusios netyrosios dvasios apniko kiaules, ir visa kaimenė, apie du tūkstančius kiaulių, ūmai metėsi nuo skardžio į ežerą ir prigėrė ežere. 14 Tie, kurie jas ganė, išsibėgiojo ir davė žinią į miestą ir kaimus. Žmonės išėjo pažiūrėti, kas atsitiko. 15 Jie ateina prie Jėzaus, mato sėdintį demonų apsėstąjį tą, kuris buvo turėjęs Legioną, apsirengusį ir sveiko proto, ir juos apėmė baimė. 16 Mačiusieji papasakojo jiems, kas buvo nutikę su apsėstuoju, ir apie kiaules. 17 Tada žmonės ėmė prašyti Jėzų išeiti iš jų krašto. 18 Jėzui lipant į valtį, buvęs apsėstasis prašė leisti pasilikti su juo, 19 bet Jėzus nesutiko ir pasakė: „Eik namo pas saviškius ir papasakok, kokių nuostabių dalykų Viešpats tau padarė ir kaip tavęs pasigailėjo.“ 20 Tada jis nuėjo savo keliu ir Dekapolyje ėmė skelbti, kokių didžių dalykų Jėzus jam buvo padaręs; ir visi stebėjosi.
Apaštalo Pauliaus laiškas Galatams
(Gal 1, 1-24; 2, 1-5)
1Paulius, pašauktas apaštalu ne žmonių ir ne per žmogų, bet paties Jėzaus Kristaus ir jį prikėlusio iš numirusių Dievo Tėvo, 2 ir visi su manimi esantys broliai Galatijos Bažnyčioms. 3 Malonė ir ramybė jums nuo Dievo, mūsų Tėvo, ir Viešpaties Jėzaus Kristaus, 4 kuris atidavė save už mūsų nuodėmes, kad nuo dabartinio blogo amžiaus išgelbėtų mus pagal mūsų Dievo ir Tėvo valią. 5 Jam šlovė per amžių amžius! Amen. 6 Aš stebiuosi, kad jūs nuo to, kuris pašaukė jus Kristaus malone, taip greitai persimetate prie kitos evangelijos, 7 nors iš tikro kitos nėra, o yra tik jus klaidinantys žmonės, kurie nori iškreipti Kristaus Evangeliją. 8 Bet nors ir mes patys ar angelas iš dangaus imtų jums skelbti kitokią evangeliją, negu esame jums paskelbę, tebūnie prakeiktas! 9 Kaip anksčiau sakėme, taip dabar sakau dar kartą: jei kas jums skelbia kitokią evangeliją, negu esate priėmę, tebūnie prakeiktas! 10 Ar aš ieškau žmonių palankumo, ar Dievo? Gal stengiuosi įtikti žmonėms? Norėdamas patikti žmonėms, nebebūčiau Kristaus tarnas. 11 Aš sakau jums, broliai, kad mano paskelbtoji Evangelija nėra iš žmonių. 12 Aš neperėmiau jos iš žmogaus ir nebuvau jos išmokytas, bet gavau Jėzaus Kristaus apreiškimu. 13 Jūs, be abejo, esate girdėję, kaip aš kadaise elgiausi, būdamas judėjų tikėjimo; kaip be saiko persekiojau Dievo Bažnyčią ir mėginau ją sugriauti; 14 kaip judėjų tikėjimu buvau pranokęs daugelį bendraamžių savo tautiečių, itin uoliai gindamas savo protėvių papročius. 15 Kai tas, kuris mane pasirinko dar esantį įsčiose ir pašaukė savo malone, panorėjo 16 apreikšti manyje savo Sūnų, kad paskelbčiau Evangeliją pagonims, neskubėjau tartis su kūnu ir krauju17 ir nevykau į Jeruzalę pas anksčiau už mane pašauktus apaštalus, bet iškeliavau į Arabiją ir paskui vėl grįžau į Damaską. 18 Vėliau, po trejų metų, nukeliavau į Jeruzalę susipažinti su Kefu ir pasilikau pas jį penkiolika dienų. 19 Kitų apaštalų man neteko pamatyti, tiktai Viešpaties brolį Jokūbą. 20 Ką jums rašau, tvirtinu Dievo akivaizdoje, jog nemeluoju. 21 Paskui išvykau į Sirijos ir Kilikijos sritis. 22 Aš buvau iš veido nepažįstamas Kristaus Bažnyčioms Judėjoje. 23 Jos buvo tik girdėjusios: tas, kuris mus kitados persekiojo, dabar skelbia Evangelijos tikėjimą, kurį kadaise griovė. 24 Ir jos šlovino Dievą dėl manęs. 2. 1 Paskui, po keturiolikos metų, vėl nuvykau į Jeruzalę kartu su Barnabu, pasiėmęs ir Titą. 2 Nuvykau, apreiškimo paskatintas ir jiems išdėsčiau Evangeliją, kurią skelbiu pagonims, atskirai išsiaiškindamas su įžymesniais asmenimis, kad kartais nebėgčiaubar nebūčiau bėgęs veltui. 3 Jie nevertė apsipjaustyti nė mano palydovo Tito, kuris buvo graikas. 4 Tačiau įsibrovėliams, netikriems broliams, tykojusiems pagrobti mūsų laisvę, kurią mes turime Kristuje Jėzuje, ir norėjusiems mus pavergti, 5 jiems mes nė valandėlei nepasidavėme, kad Evangelijos tiesa pasiliktų su jumis.