Evangelija pagal Morkų
(Mk 2, 23-28; 3, 1-5)
23 Šabo dieną Jėzus ėjo per javų lauką, ir jo mokiniai eidami ėmė skabyti varpas. 24 Fariziejai priekaištavo: „Žiūrėk, jie daro per šabą tai, kas draudžiama“.
25 Jėzus atsakė: „Nejau neskaitėte, ką prireikus padarė Dovydas, kai jis ir jo palydovai neturėjo maisto ir buvo išalkę: 26 prie vyriausiojo kunigo Abiataro jis įėjo į Dievo namus ir valgė padėtinės duonos, ir davė jos valgyti savo palydovams, nors jos niekam nevalia valgyti, tik kunigams“. 27 Ir pridūrė: „Šabas padarytas žmogui, ne žmogus šabui; 28 taigi Žmogaus Sūnus yra ir šabo Viešpats“. 3. 1 Jėzus vėl atėjo į sinagogą, o ten buvo žmogus su padžiūvusia ranka. 2 Fariziejai stebėjo, ar jis gydys jį šabo dieną, kad galėtų apkaltinti. 3 Tuomet Jėzus tarė žmogui su padžiūvusia ranka: „Stok į vidurį!“ 4 O juos paklausė: „Ar šabo dieną leistina gera daryti, ar bloga? Gelbėti gyvybę ar žudyti?“ Bet anie tylėjo. 5 Tada, rūsčiai juos apžvelgęs ir nuliūdęs dėl jų širdies kietumo, tarė tam žmogui: „Ištiesk ranką!“ Šis ištiesė, ir ranka atgijo.
Evangelija pagal Joną
(Jn 15, 17-27, 16, 1-2)
17 Aš jums tai įsakau: vienam kitą mylėti! 18 Jei pasaulis jūsų nekenčia,tai žinokite jis manęs nekentė pirmiau negu jūsų. 19 Jei jūs būtumėte pasaulio, jis mylėtų jus kaip savuosius. Kadangi jūs ne pasaulio, bet aš jus iš pasaulio išskyriau, todėl jis jūsų nekenčia. 20 Atsiminkite mano žodžius, kuriuos esu jums pasakęs: ‘Tarnas ne didesnis už šeimininką!’ Jei persekiojo mane, tai ir jus persekios; jeigu laikėsi mano žodžio, laikysis ir jūsų. 21 Ir visa tai jums darys dėl manęs, nes jie nepažįsta to, kuris yra mane siuntęs. 22 Jei nebūčiau atėjęs ir jiems kalbėjęs, jiems kaltės nebūtų. O dabar jie neturi kuo pateisinti savo nuodėmės. 23 Kas manęs nekenčia, nekenčia ir mano Tėvo. 24 Jeigu nebūčiau tarp jų daręs darbų, kurių niekas kitas nėra daręs, jiems kaltės nebūtų. O dabar jie matė ir vis tiek nekenčia ir manęs, ir mano Tėvo. 25 Turėjo išsipildyti užrašytas Įstatyme žodis: Jie manęs nekentė be priežasties. 26 Kai ateis Globėjas, kurį jums atsiųsiu nuo Tėvo, Tiesos Dvasia, kuri eina iš Tėvo, jis toliau liudys apie mane. 27 Ir jūs liudysite, nes nuo pradžios su manimi esate buvę.
16. 1 Aš jums tai paskelbiau, kad nesukluptumėte. 2 Jie šalins jus iš sinagogų, ir netgi ateis valanda, kada jūsų žudikai tarsis atlieką šventą pareigą Dievui.
Evangelija pagal Luką
(Lk 10, 38-42, 11, 27-28)
38 Jiems keliaujant toliau, Jėzus užsuko į vieną kaimą. Ten viena moteris, vardu Morta, pakvietė jį paviešėti. 39 Ji turėjo seserį, vardu Mariją. Ši, atsisėdusi prie Viešpaties kojų, klausėsi jo žodžių. 40 Morta buvo susirūpinusi visokiu patarnavimu. Ji stabtelėjo ir pasiskundė: „Viešpatie, tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Sakyk, kad ji man padėtų.“ 41 Tačiau Viešpats atsakė: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, 42 o reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta.“ 11. 27 Jam bekalbant, viena moteris iš minios garsiai sušuko: „Palaimintos įsčios, kurios tave nešiojo, ir krūtys, kurias žindai!“ 28 O jis atsiliepė: „Dar labiau palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi.“
Evangelija pagal Luką
(Lk 6, 17-23)
17 Nusileidęs su jais žemyn [Jėzus], apsistojo lygumoje. Ten buvo gausus jo mokinių būrys ir didelė daugybė žmonių iš visos Judėjos ir Jeruzalės, iš Tyro ir Sidono pajūrio. 18 Jie susirinko jo pasiklausyti ir pagyti iš savo ligų. Buvo pagydomi netyrųjų dvasių varginamieji. 19 Visa minia stengėsi jį paliesti, nes iš jo ėjo galia ir visus gydė. 20 Tuomet, pakėlęs akis į savo mokinius, Jėzus prabilo: „Palaiminti jūs, vargdieniai, nes jūsų yra Dievo karalystė. 21 Palaiminti, kurie dabar alkstate, nes būsite pasotinti. Palaiminti, kurie dabar verkiate, nes juoksitės. 22 Palaiminti esate, kai žmonės jūsų nekenčia, atstumia, niekina ir atmeta kaip blogą jūsų vardą dėl Žmogaus Sūnaus. 23 Džiaukitės tą dieną ir linksminkitės, nes jūsų laukia gausus atlygis danguje.
Apaštalo Pauliaus laiškas Hebrajams
(Hbr 1, 1-12)
1 Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs mūsų protėviams per pranašus, 2 o dabar dienų pabaigoje jis prabilo į mus per Sūnų, kurį paskyrė visatos paveldėtoju ir per kurį sukūrė pasaulius. 3 Jis, Dievo šlovės atšvaitas ir jo esybės paveikslas, palaikantis savo galingu žodžiu visatą, nuplovęs nuodėmes, atsisėdo [Dievo] didybės dešinėje aukštybių aukštybėse 4 ir tapo tiek prakilnesnis už angelus, kiek aukštesnį už juos paveldėjo vardą. 5 Kuriam gi angelų kada nors buvo pasakyta: Tu esi mano Sūnus, šiandien aš tave pagimdžiau?! Ir vėl: Aš jam būsiu tėvas, o jis bus man sūnus. 6 Toliau, įvesdamas Pirmgimį į pasaulį, jis sako: „Tepagarbina jį visi Dievo angelai“. 7 Angelams sako: Jis daro savo pasiuntinius lygius vėjams, savo tarnus – kaip ugnies liežuvius. 8 O Sūnui: avo sostas, Dieve, amžių amžiams, ir teisingumo lazda yra tavo karališkoji lazda. 9 Tu pamilai teisumą ir nekentei nedorybės, todėl patepė tave Dievas, o Dieve, džiaugsmo aliejumigausiau negu tavo bičiulius. 10 Ir: Iš pradžių tu, Viešpatie, sukūrei žemę, ir dangūs – tavo rankų darbas. 11 Jie išnyks, o tu pasiliksi, jie visi sudils lyg drabužis, 12 ir kaip apsiaustą tu juos suvyniosi, tartum drabužį, ir jie bus pakeisti. Bet tu esi tas pats, ir tavo metai nesibaigs.
Apaštalo Pauliaus laiškas Timotiejui
(2 Tim 2, 1-10)
1 Taigi tu, mano vaike [Timotiejau], stiprėk Kristaus Jėzaus malone 2 ir, ką esi iš manęs girdėjęs prie daugelio liudytojų, perduok patikimiems žmonėms, kurie sugebės ir kitus mokyti. 3 Kęsk vargus kartu su manimi kaip geras Kristaus Jėzaus karys. 4 Atliekantis kario tarnybą neužsiima pragyvenimo reikalais, idant patiktų jį pašaukusiam tarnybon. 5 Ir kas stoja į rungtynes, negaus vainiko, jei nebus grūmęsis pagal taisykles. 6 Triūsiančiam žemdirbiui dera pirmam pasiimti vaisių. 7 Suprask, ką sakau: Viešpats tau duos išmanymą apie visus dalykus. 8 Prisimink prikeltąjį iš numirusių Jėzų Kristų iš Dovydo giminės, kaip skelbiama mano Evangelijoje, 9 dėl kurios man tenka kentėti, net būti surakintam lyg piktadariui. Bet Dievo žodis nesurakinamas! 10 Todėl aš visa pakeliu dėl išrinktųjų, kad ir jie laimėtų išganymą Kristuje Jėzuje su amžinąja šlove.
Apaštalo Pauliaus laiškas Filipiečiams
(Fil 2, 5-11)
5 [Broliai!] būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus. 6 Jis, turėdamas Dievo pavidalą, nelaikė grobiu būti lygiam su Dievu, 7 bet apiplėšė pats save, priimdamas tarno pavidalą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės; 8 jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties. 9 Todėl ir Dievas jį išaukštino ir padovanojo jam vardą, kilniausią iš visų vardų, 10 kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme 11 ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų:„Jėzus Kristus yra Viešpats!“
Apaštalo Pauliaus laiškas Hebrajams
(Hbr 13, 17-21)
17 [Broliai!] Klausykite savo vadovų ir būkite jiems atsidavę, nes jie budi jūsų sielų labui, būdami atsakingi už jas; tada jie tai darys su džiaugsmu, o ne dūsaudami, nes tai nebūtų jums naudinga. 18 Melskite už mus, nes mes esame įsitikinę turį ramią sąžinę ir norį visame kame dorai elgtis. 19 Itin prašau melsti, kad būčiau greičiau jums sugrąžintas. 20 Ramybės Dievas, amžinosios Sandoros krauju išvedęs iš numirusių didįjį avių Ganytoją mūsų Viešpatį Jėzų, 21 tepadaro jus tinkamus viskam, kas gera, idant vykdytumėte jo valią; tenuveikia mumyse, kas jo akims patinka per Jėzų Kristų. Jam šlovė per amžių amžius! Amen.