Izaijo Knyga
(Iz 58, 1-11)
1 „Visa gerkle šauk, nesitausok! Teskardi tavo balsas kaip trimitas! Parodyk mano tautai jos nedorybę, Jokūbo namams jų nuodėmes. 2 Tiesa, jie ieško manęs diena po dienos, trokšta pažinti mano kelius, lyg būtų tauta, įvykdžiusi, kas teisu, ir nesulaužiusi savo Dievo Įsako. Jie prašo iš manęs teisumo nuosprendžių ir trokšta, kad Dievas būtų arti jų. 3 „Kodėl mes pasninkaujame, o tu nematai? Kodėl mes darome atgailą, o tu nepastebi?“ Štai pasninko dieną jūs ieškote sau malonumo ir engiate visus savo darbininkus! 4 Jūsų pasninkas baigiasi rietenomis ir muštynėmis, jūs smogiate kumščiais iš visų jėgų. O, kad šiandien jūs taip pasninkautumėte, jog jūsų balsas būtų išgirstas aukštybėse! 5 Argi man prie širdies šitoks pasninkas diena, kai žmogus nusižemina, nuleidžia galvą kaip nendrė ir guli apsivilkęs ašutine pelenuose? Ar tai tu vadini pasninku, VIEŠPAČIUI malonia diena? 6 Štai pasninkas, kokio aš noriu: nuimti neteisėtai uždėtus pančius, atrišti jungo valkčius, duoti laisvę pavergtiesiems, sulaužyti bet kokį jungą, 7 dalytis su alkstančiu savo duona, priglausti pastogėn vargšą ir benamį, aprengti, ką pamačius, nuogą, neatsukti nugaros saviesiems. 8 Tada tartum aušra užtekės tavo šviesa, ir tavo žaizda bus greitai užgydyta. Tavo teisumas žengs pirma tavęs, o VIEŠPATIES šlovė lydės iš paskos. 9 Tada šauksiesi, ir VIEŠPATS atsilieps, prašysi pagalbos, ir jis tars: „Aš čia!“ Kai tarp savųjų pašalini priespaudą, nedarai skriaudos, nekalbi ko blogo, 10 duodi alkstančiam duonos ir palengvini varguolio gyvenimą, šviesa tau užtekės tamsoje, tamsa bus tau šviesi kaip dienovidis. 11 VIEŠPATS visuomet bus tavo vadovas, ir sausros išdegintoje šalyje tave pasotins. Jis atnaujins tavo jėgas, ir tu būsi kaip laistomas sodas, kaip niekada neišsenkantis šaltinis.
Pradžios Knyga
(Pr 43, 26-31; 45, 1-16)
26 Kai Juozapas parėjo namo, jie įteikė jam dovanas, kurias buvo įnešę į vidų, ir nusilenkė iki žemės. 27 Pasiteiravęs apie jų sveikatą, jis paklausė jų: „O kaip sekasi jūsų žilagalviui tėvui, apie kurį kalbėjote? Ar jis dar gyvas?“ 28 Jie atsakė: „Tavo tarnui, mūsų tėvui, sekasi gerai. Jis vis dar gyvas.“ Jie nulenkė galvas ir puolė kniūbsti. 29 Tuomet jis apsižvalgė ir pamatė savo brolį Benjaminą, savo motinos sūnų, ir paklausė: „Ar tai jūsų mažasis brolis, apie kurį kalbėjote?“ Ir tarė jam: „Tebūna tau malonus Dievas, mano sūnau!“ 30 Tai pasakęs, Juozapas paskubomis išėjo, nes buvo susijaudinęs dėl savo brolio iki ašarų. Jis nuėjo į atskirą kambarį ir ten išsiverkė. 31 Tuomet, nusiprausęs veidą, vėl pasirodė ir valdydamasis paliepė: „Paduokite valgius!“ […] 45. 1 Juozapas nebegalėjo ilgiau susivaldyti prieš visus savo patarnautojus. Jis sušuko: „Išeikite iš čia visi!“ Taigi kai Juozapas leidosi broliams atpažinti, su juo nebuvo nė vieno kito. 2 Bet jis taip garsiai verkė, kad egiptiečiai galėjo girdėti, ir šitaip žinia pasiekė faraono rūmus. 3 „Aš esu Juozapas! tarė Juozapas savo broliams. Ar dar gyvas mano tėvas?“ Bet jo broliai negalėjo jam atsakyti, taip jie buvo jo apstulbinti. 4 Tuomet Juozapas tarė savo broliams: „Prašau prieiti arčiau prie manęs.“ Jie priėjo arčiau. „Aš jūsų brolis Juozapas, kurį pardavėte į Egiptą, tęsė Juozapas. 5 O dabar nesikankinkite, nepriekaištaukite sau, kad čia mane pardavėte. Juk iš tikrųjų Dievas pasiuntė mane pirma jūsų išgelbėti gyvastį. 6 Jau dveji metai, kai badas kilo krašte. Bet dar penkerius metus nebus nei ariama, nei derlius nuimamas. 7 Dievas mane pasiuntė pirma jūsų laiduoti jums likutį žemėje ir išgelbėti jūsų gyvybes nepaprastu išvadavimu. 8 Taigi ne jūs mane čia atsiuntėte, bet Dievas; jis padarė mane faraono tėvu, visų jo namų viešpačiu ir viso Egipto krašto valdovu. 9 Tad skubinkitės, keliaukite pas tėvą ir sakykite jam: ‘Taip kalbėjo tavo sūnus Juozapas. Dievas padarė mane viso Egipto viešpačiu. Atsikelk pas mane nedelsdamas. 10 Įsikursi Gošeno šalyje ir būsi arti manęs ir tu, ir tavo vaikai bei tavo vaikaičiai, ir tavo kaimenės bei bandos, ir visa, ką tik turi. 11 Ten aš tavimi pasirūpinsiu, nes ateina dar penkeri bado metai, idant tau, tavo šeimynai ir visam, ką tu turi, nereikėtų kęsti skurdo.’ 12 Taigi jūsų akys ir mano brolio Benjamino akys mato, kad iš tikrųjų mano paties lūpos jums kalba. 13 Turite papasakoti tėvui apie mano aukštą vietą Egipte ir apie visa, ką pamatėte. Bet skubinkitės ir atveskite čia tėvą.“ 14 Tai pasakęs, jis apkabino savo brolį Benjaminą ir verkė. O Benjaminas verkė ant jo peties. 15 Jis išbučiavo visus brolius, kiekvieną apkabindamas su ašaromis. Tik tada galėjo su juo broliai kalbėtis. 16 Faraono rūmus pasiekė žinia: „Juozapo broliai atėjo!“ Faraonas ir jo dvariškiai džiaugėsi.
Patarlių knyga
(Pat 21, 23-31; 22, 1-4)
23 Kas sučiaupia burną ir prikanda liežuvį, tas apsaugo save nuo daugelio bėdų. 24 Išdidus, įžūlus žmogus, vadinamas pašaipūnu, elgiasi su akiplėšiška puikybe. 25 Tinginio alkis jį nužudo, nes jo rankos atsisako dirbti. 26 Per visą dieną nedorėlis geidžia, o teisusis duoda nešykštėdamas. 27 Nedorėlių atnašaujama auka pasibjaurėtina, ypač kai atnašaujama gėdingu tikslu. 28 Melagingas liudytojas bus sutrikdytas, bet kas tikrai žino, tas paliudys sėkmingai. 29 Nedoras žmogus įžūlus, o doras kreipia dėmesį į savo kelią. 30 Nėra nei išminties, nei supratimo, nėra nei patarimo prieš VIEŠPATĮ. 31 Žirgas balnojamas mūšio dienai, bet pergalė priklauso nuo VIEŠPATIES. 22. 1 Geriau turėti gerą vardą, negu didelius turtus; malonė vertesnė už sidabrą ar auksą. 2 Turtuolis ir vargšas turi ryšį: jų abiejų Kūrėjas yra VIEŠPATS. 3 Gudrus žmogus nuvokia pavojų ir vengia jo, o neišmanėliai eina priekin ir nukenčia. 4 Nusižeminimo ir pagarbios VIEŠPATIES baimės atlygis turtai, pagarba ir gyvenimas.