Evangelija pagal Matą
(Mt 7, 24-29; 8, 1-4)
24 [Pasakė Viešpats:] „Kas klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį namą ant uolos. 25 Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos. 26 Kas klauso šitų mano žodžių ir jų nevykdo, panašus į paiką žmogų, pasistačiusį namą ant smėlio. 27 Prapliupo liūtys, ištvino upės, kilo vėjai ir daužėsi į tą namą, ir jis sugriuvo, o jo griuvimas buvo smarkus“. 28 Kai Jėzus baigė tas kalbas, minios stebėjosi jo mokslu, 29 nes jis mokė ne kaip jų Rašto aiškintojai, bet kaip turintis galią. 8. 1 Kai Jėzus leidosi nuo kalno, jį lydėjo didelės minios. 2 Štai prisiartino raupsuotasis ir parpuolė prieš jį ant žemės, maldaudamas: „Viešpatie, jei panorėsi, gali mane padaryti švarų“. 3 Jėzus ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“ Ir tuojau raupsai išnyko. 4 Jėzus pridūrė: „Žiūrėk, niekam nepasakok, bet eik pasirodyti kunigui ir paaukok Mozės įsakytą atnašą kunigams paliudyti“.
Apaštalo Pauliaus laiškas romiečiams
(Rom 3, 28-31; 4, 1-3)
28 [Broliai, ] mes laikomės nuomonės, kad žmogus nuteisinamas tikėjimu, be įstatymo darbų. 29 Argi Dievas – tiktai žydų Dievas? Ar jis nėra ir pagonių?! Taip, ir pagonių, 30 nes tėra vienas Dievas, kuris per tikėjimą nuteisins apipjaustytus žydus ir per tikėjimą nuteisins neapipjaustytus pagonis. 31 O gal tikėjimu mes panaikiname įstatymą? Nieku būdu! Priešingai, mes įstatymą patvirtiname. 4. 1 O ką pasakysime gavus Abraomą – mūsų protėvį pagal kūną? 2 Jei Abraomas būtų buvęs nuteisintas darbais, jis turėtų kuo pasigirti, tik, žinoma, ne Dievui. 3 Bet ką sako Raštas? Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu.