Evangelija pagal Morkų
(Mk 10, 46-52)
46 …Iškeliaujant jam [Jėzui] su mokiniais ir gausinga minia iš Jericho, aklas elgeta Bartimiejus (Timiejaus sūnus) sėdėjo prie kelio. 47 Išgirdęs, jog čia Jėzus Nazarėnas, jis pradėjo garsiai šaukti: „Dovydo Sūnau, Jėzau, pasigailėk manęs!“ 48 Daugelis jį draudė, kad nutiltų, bet jis dar garsiau šaukė: „Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“ 49 Jėzus sustojo ir tarė: „Pašaukite jį.“ Žmonės pašaukė neregį, sakydami: „Nenusimink! Kelkis, jis tave šaukia.“ 50 Tasai, nusimetęs apsiaustą, pašoko ir pribėgo prie Jėzaus. 51 Jėzus prabilo į jį: „Ko nori, kad tau padaryčiau?“ Neregys atsakė: „Rabuni, kad praregėčiau!“ 52 Tuomet Jėzus jam tarė: „Eik, tavo tikėjimas išgelbėjo tave.“ Jis tuoj pat praregėjo ir nusekė paskui Jėzų keliu.
Evangelija pagal Morkų
(Mk 11, 11-23)
11 Taip Jėzus įžengė į Jeruzalę ir į šventyklą. Viską apžiūrėjęs, kadangi buvo jau vakaro valanda, jis su Dvylika išėjo į Betaniją. 12 Rytojaus dieną, jiems keliaujant iš Betanijos, Jėzus buvo alkanas. 13 Pamatęs iš tolo sulapojusį figmedį, jis priėjo pažiūrėti, gal ką ant jo ras. Tačiau, atėjęs prie medžio, jis nerado nieko, tiktai lapus, nes buvo dar ne figų metas. 14 Tuomet jis tarė medžiui: „Tegul per amžius niekas nebevalgys tavo vaisiaus!“ Jo mokiniai tai girdėjo. 15 Ir jie ateina į Jeruzalę. Įėjęs į šventyklą, Jėzus ėmė varyti laukan parduodančius ir perkančius šventykloje. Jis išvartė pinigų keitėjų stalus bei karvelių pardavėjų suolus 16 ir neleido nešti rakandų per šventyklą. 17 Jis mokė ir skelbė: „Argi neparašyta: Mano Namai vadinsis maldos namai visoms tautoms! O jūs pavertėte juos plėšikų lindyne.“ 18 Tai išgirdę, aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai tarėsi, kaip jį pražudyti. Jie mat bijojo Jėzaus, nes visi žmonės buvo pagauti jo mokslo. 19 Atėjus vakarui, Jėzus su mokiniais išėjo iš miesto. 20 Rytą eidami pro šalį, jie pamatė, kad figmedis nudžiūvęs iš pat šaknų. 21 Prisiminęs Petras tarė Jėzui: „Rabi, štai figmedis, kurį tu prakeikei, nudžiūvo.“ 22 Jėzus jiems atsakė: „Turėkite tikėjimą Dievu! 23 Iš tiesų sakau jums: kas pasakytų šitam kalnui: ‘Pasikelk ir meskis į jūrą’, ir savo širdyje nesvyruotų, bet tikėtų įvyksiant, ką sako, tai jam ir įvyktų.
Evangelija pagal Luką
(Lk 8, 16-21)
16 Nė vienas, uždegęs žiburį, nevožia jo indu ir nekiša po lova, bet stato į žibintuvą, kad ateinantys matytų šviesą. 17 Nėra nieko paslėpta, kas nebūtų atskleista, nieko slapta, kas nepasidarytų žinoma ir neišeitų aikštėn. 18 Tad žiūrėkite, kaip klausotės. Kas turi, tam bus duota, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis tariasi turįs.“ 19 Pas Jėzų atėjo motina ir broliai, bet negalėjo prasimušti iki jo per minią. 20 Jam buvo pranešta: „Tavo motina ir broliai stovi lauke, nori su tavimi pasimatyti.“ 21 O jis atsakė: „Mano motina ir mano broliai tai tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jį vykdo.“
Apaštalo Pauliaus laiškas Efeziečiams
(Ef 1, 22-23; 2, 1-3)
22 [Broliai!] Dievas ir Tėvas mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus> visa jam palenkė po kojų o jį patį pastatė viršum visko, kad būtų galva Bažnyčios, 23 kuri yra jo Kūnas, pilnatvė to, kuris visa visur pripildo. 2. 1 Ir jūs buvote mirę savo nusikaltimais ir nuodėmėmis, 2 kuriuose kadaise gyvenote, laikydamiesi šio pasaulio papročių, paklusdami kunigaikščiui, viešpataujančiam ore, dvasiai, veikiančiai neklusnumo vaikuose. 3 Tarp jų kadaise ir mes visi gyvenome, sekdami savo kūno geismais, vykdydami kūno ir minčių troškimus, ir iš prigimties buvome rūstybės vaikai kaip ir kiti.
Apaštalo Pauliaus laiškas Efeziečiams
(Ef 2, 19-22; 3, 1-7)
19 [Broliai,] jūs jau nebesate ateiviai nei svetimi, bet šventųjų bendrapiliečiai ir Dievo namiškiai, 20 pastatyti ant apaštalų ir pranašų pamato, turintys kertiniu akmeniu patį Kristų Jėzų, 21 ant kurio darniai auga visas pastatas, tampantis šventykla Viešpatyje, 22 ant kurio ir jūs esate drauge statomi kaip Dievo buveinė Dvasioje. 3. 1 Todėl aš, Paulius, esu Kristaus Jėzaus kalinys dėl jūsų pagonių. 2 Jūs, be abejo, esate girdėję, kokia malonės tarnyba Dievo man suteikta jūsų labui: 3 apreiškimu buvo man atskleistas slėpinys, kaip aš ką tik esu trumpai aprašęs. 4 Skaitydami galite įsitikinti, kad aš suvokiu Kristaus slėpinį, 5 kuris ankstesnėms žmonių vaikų kartoms nebuvo paskelbtas taip, kaip jis dabar Dvasios atskleistas jo šventiesiems apaštalams ir pranašams: 6 pagonys kartu su žydais yra paveldėtojai, vieno kūno nariai ir dalininkai pažado Kristuje Jėzuje per Evangeliją. 7 Aš tapau Evangelijos tarnu dėl Dievo malonės dovanos, kuri buvo man duota jo galybės veikimu.
Apaštalo Pauliaus laiškas Galatams
(Gal 4, 22-31)
22 [Broliai!] Juk parašyta, kad Abraomas turėjo du sūnus: vieną iš vergės, o kitą iš laisvosios. 23 Bet vergės sūnus buvo gimęs pagal kūną, o laisvosios dėl pažado. 24 Tai pasakyta perkeltine prasme: tiedvi moterys tai dvi Sandoros. Viena prie Sinajaus kalno sudaryta, gimdanti vergystei; ją reiškia Hagara. 25 Hagara tai Sinajaus kalnas Arabijoje; ji atitinka dabartinę Jeruzalę, nes šioji vergauja su savo vaikais. 26 Bet aukštybių Jeruzalė laisva, ir ji yra mūsų motina, 27 nes parašyta: Pralinksmėk, nevaisingoji, kuri negimdei! Šūkauk ir džiūgauk, nepažinusi kentėjimų!Juk apleistoji turi daug vaikų, daugiau negu turinčioji vyrą. 28 Jūs, broliai, esate pažado vaikai nelyginant Izaokas. 29 Bet kaip tada gimusis pagal kūną persekiojo gimusį pagal dvasią, taip ir dabar. 30 O ką gi sako Raštas? Išvaryk vergę ir jos sūnų, nes vergės sūnus negaus palikimo kartu su laisvosios sūnumi. 31 Štai kodėl, broliai, mes esame ne vergės vaikai, bet laisvosios.