Izaijo Knyga
(Iz 49, 6-10)
[Taip kalbėjo Viešpats:] 6 „Per maža, sako jis, tau būti mano tarnu, prikelti Jokūbo gimines ir sugrąžinti Izraelio likutį. Aš padarysiu tave ir tautų šviesa, kad mano išganymas pasiektų žemės pakraščius.“ 7 Taip kalba VIEŠPATS, Izraelio Atpirkėjas, jo Šventasis, paniekintajam, kuriuo bjaurisi tautos, valdovų tarnui: „Karaliai atsistos, tave pamatę, didžiūnai ir tie lenksis iki žemės dėl VIEŠPATIES, kuris yra ištikimas, dėl Izraelio Šventojo, kuris tave išrinko.“ 8 Taip kalba VIEŠPATS: „Malonės metu tave išklausau, išganymo dieną tau padedu. Sukūriau tave, paskyriau tave Sandora tautai, kad atstatytum kraštą ir išdalytum nuniokotus paveldus. 9 Sakyk kaliniams: ‘Išeikite!’ ir tiems, kurie tamsybėse: ‘Eikite į šviesą!’ Pakelėse jie ganysis, ant plikų kalvų visur ras ganyklų. 10 Nekęs nei alkio, nei troškulio, nekenks jiems nei dykumų vėjas, nei saulė, nes gailestingasis juos veda ir nuveda prie čiurlenančių šaltinių.
Pradžios Knyga
(Pr 31, 3-16)
3 Tada VIEŠPATS tarė Jokūbui: „Grįžk į savo tėvų kraštą, į savo gimtinę. Aš būsiu su tavimi.“ 4 Taigi Jokūbas išsikvietė Rachelę ir Lėją į laukus, kur buvo jo kaimenė, 5 ir pasakė joms: „Matau, kad jūsų tėvas nebesielgia su manimi taip palankiai, kaip anksčiau. Bet mano tėvo Dievas buvo su manimi. 6 Jūs gerai žinote, kad tarnavau jūsų tėvui visomis savo išgalėmis; 7 nors jūsų tėvas dešimt kartų mane apgavo ir pakeitė man algą, Dievas neleido jam manęs nuskriausti. 8 Jei jis sakė: ‘Taškuotieji bus tavo alga’, tai visa kaimenė vedė taškuotus, o jei sakė: ‘Dryžuotieji bus tavo alga’, tai visa kaimenė vedė dryžuotus. 9 Tad Dievas atėmė kaimenes iš jūsų tėvo ir atidavė jas man. 10 Kartą kaimenių kergimo metu sapne staiga pakėliau akis ir pamačiau, kad ožiai kaimenėje, kai poravosi, buvo dryžuoti, taškuoti ir margi. 11 Tuomet Dievo angelas sapne man tarė: ‘Jokūbai’, o aš atsiliepiau: ‘Aš čia!’ 12 Jis tęsė: ‘Prašyčiau pakelti akis ir įsidėmėti, kad visi ožiai kaimenėje, kai poruojasi, yra dryžuoti, taškuoti ir margi, nes aš mačiau visa, ką tau darė Labanas. 13 Aš esu Dievas, kuris pasirodė tau Betelyje, kur tu patepei paminklinį akmenį ir padarei man įžadą. Dabar palik tuojau pat šį kraštą ir grįžk į savo gimtinę.’“ 14 Tuomet Rachelė ir Lėja, atsakydamos jam, paklausė: „Argi mes dar turime dalį ar paveldą savo tėvo namuose? 15 Argi jis nelaiko mūsų svetimomis? Juk ne tik mus pardavė, bet ir už mus gautus pinigus surijo! 16 Tikrai visi turtai, kuriuos Dievas atėmė iš mūsų tėvo, priklauso mums ir mūsų vaikams. Tad daryk visa taip, kaip Dievas tau įsakė.“
Patarlių knyga
(Pat 21, 3-21)
3 Vykdomas teisumas ir teisingumas VIEŠPAČIUI labiau patinka negu auka. 4 Išpuikusios akys ir išdidi širdis nedorėlių žibintas; tai nuodėmė. 5 Darbščiojo užmojai tikrai rodo perteklių, bet kas per daug skuba, tas turi nuostolio. 6 Turtai, įgyti apgaulingu liežuviu, tai praeinantis rūkas ir mirties spąstai. 7 Nedorėlių plėšikavimas juos pražudo, nes jie atsisako daryti, kas teisinga. 8 Nusikaltėlio kelias kreivas, o nekaltojo elgesys doras. 9 Geriau gyventi kampe ant stogo, negu erdviuose namuose su priekabia žmona. 10 Nedoro žmogaus širdis trokšta daryti pikta, ir kaimynas jo akyse malonės neranda. 11 Kai pašaipūnas nubaudžiamas, neišmanėlis pasimoko; kai protingas žmogus pamokomas, jis įgyja įžvalgos. 12 Teisusis stebi nedorėlio namus ir nubloškia nedorėlius į pražūtį. 13 Kas užsikemša ausis vargšo šauksmui, tas pats šauksis ir nebus išgirstas. 14 Slapta dovana sušvelnina pyktį, o vogčiomis duotas kyšis stiprų įniršį. 15 Daryti, kas teisinga, teisaus žmogaus džiaugsmas, o nedorėliams pražūtis. 16 Žmogus, nuklydęs nuo sveikos nuovokos kelio, ilsėsis šešėlių sueigoje. 17 Kas mėgsta malonumus, tas kęs skurdą; kas mėgsta vyną ir aliejų, tas nepralobs. 18 Nedoras žmogus tampa išpirka už teisųjį, o apgavikas už dorąjį. 19 Geriau gyventi dykumos šalyje, negu su irzlia ir priekabia žmona. 20 Išmintingas žmogus palieka namie brangaus lobio ir aliejaus, bet kvailys netrunka juos išeikvoti. 21 Kas stengiasi daryti, kas teisu ir gera, tas ras gyvenimą, teisumą ir pagarbą.