Evangelija pagal Matą
(Mt 14, 35-36; 15, 1-11)
35 Pažinę Jėzų, tos vietos gyventojai [Genezareto žemėje] išgarsino jį visoje apylinkėje. Žmonės sugabeno pas jį visus sergančius. 36 Jie prašė jį leisti palytėti nors apsiausto apvadą. Ir kas tik palietė – pasveiko. 15. 1 Kartą prie Jėzaus prisiartino Rašto aiškintojų ir fariziejų iš Jeruzalės ir paklausė: 2 „Kodėl tavo mokiniai laužo prosenių paprotį? Jie prieš valgį nesimazgoja rankų“. 3 Jis atsakė: „O kodėl jūs laužote Dievo įsakymą dėl savojo papročio?! 4 Juk Dievas yra įsakęs: Gerbk savo tėvą ir motiną! ir: Kas keiktų tėvą ar motiną, mirte tenumiršta! 5 O jūs sakote: 'Kas pasakė tėvui ar motinai: – Tebūnie dovana šventyklai, kuo turėčiau tave sušelpti, – 6 tas gali nepagerbti tėvo ir motinos'. Taip jūs niekais verčiate Dievo liepimą dėl savojo papročio. 7 Veidmainiai! Gerai apie jus pranašavo Izaijas: 8 Ši tauta šlovina mane lūpomis, bet jos širdis toli nuo manęs. 9 Veltui jie mane garbina, mokydami žmonių išgalvotų priesakų“. 10 Paskui, sušaukęs minią, jis kalbėjo: „Klausykite ir supraskite! 11 Ne kas patenka į burną, suteršia žmogų, bet kas išeina iš burnos, tai suteršia žmogų“.
Evangelija pagal Luką
(Lk 10, 38-42, 11, 27-28)
38 Jiems keliaujant toliau, Jėzus užsuko į vieną kaimą. Ten viena moteris, vardu Morta, pakvietė jį paviešėti. 39 Ji turėjo seserį, vardu Mariją. Ši, atsisėdusi prie Viešpaties kojų, klausėsi jo žodžių. 40 Morta buvo susirūpinusi visokiu patarnavimu. Ji stabtelėjo ir pasiskundė: „Viešpatie, tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Sakyk, kad ji man padėtų.“ 41 Tačiau Viešpats atsakė: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir sielojiesi daugeliu dalykų, 42 o reikia tik vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta.“ 11. 27 Jam bekalbant, viena moteris iš minios garsiai sušuko: „Palaimintos įsčios, kurios tave nešiojo, ir krūtys, kurias žindai!“ 28 O jis atsiliepė: „Dar labiau palaiminti tie, kurie klausosi Dievo žodžio ir jo laikosi.“
Apaštalo Pauliaus laiškas Korintiečiams
(1 Kor 7, 12-24)
12 [Broliai,] jei kuris brolis turi netikinčią žmoną ir ji sutinka gyventi su juo, tegul jos nepalieka. 13 Taip pat ir moteris, turinti netikintį vyrą, kuris sutinka su ja gyventi, tegul jo nepalieka. 14 Mat netikintis vyras pašventinamas žmona, o netikinti žmona pašventinama tikinčiu vyru. Antraip jūsų vaikai būtų netyri, o dabar jie šventi. 15 Bet jei netikintis nori skirtis, tegul atsiskiria. Tokiais atvejais brolis ar sesuo nėra surišti, nes Dievas yra mus pašaukęs santaikai. 16 Iš kur žinai, žmona, galėsianti išgelbėti vyrą? Arba iš kur tau žinoma, vyre, jog išgelbėsi žmoną? 17 Todėl kaip Viešpats kuriam paskyrė, kokį Dievas kurį pašaukė, to jis ir toliau tesilaiko. Taip aš mokau visose bendrijose. 18 Jei buvo pašauktas tikėti apipjaustytas žmogus, tegu nesistengia nuslėpti apipjaustymo. Jei buvo pašauktas neapipjaustytas, tegu nedaro apipjaustymo. 19 Juk apipjaustymas yra niekas ir neapipjaustymas niekas, tiktai Dievo įsakymų vykdymas – viskas. 20 Tegul kiekvienas pasilieka toksai, koks buvo pašauktas. 21 Jei buvai pašauktas, būdamas vergas, nesisielok, bet jei ir gali tapti laisvas, verčiau pasinaudok. 22 Viešpatyje pašauktas tikėti vergas yra Viešpaties išlaisvintasis. Panašiai ir pašauktas tikėti laisvasis yra Kristaus vergas. 23 Jūs, brangiai nupirkti, nepasidarykite žmonių vergais. 24 Kiekvienas iš jūsų, broliai, koksai buvo pašauktas, toks ir tepasilieka prieš Dievą.
Apaštalo Pauliaus laiškas Hebrajams
(Hbr 9, 1-7)
1 [Broliai!] pirmoji Sandora irgi turėjo apeiginių nuostatų bei žemišką šventyklą. 2 Buvo pastatyta padangtė; priešakinė dalis, kur buvo žvakidė, stalas ir padėtinės duonos kepalai, vadinosi šventoji. 3 Už antrosios uždangos buvo padangtės dalis, vadinama šventų švenčiausioji. 4 Ten stovėjo auksinis smilkymo aukuras ir iš visų šonų auksu apmušta Sandoros Skrynia, kurioje buvo aukso ąsotis su mana, išsprogusi Aarono lazda ir Sandoros plokštės. 5 Viršum jos buvo šlovės kerubai, kurie gaubė permaldavimo dangtį. Apie tai dabar nėra reikalo smulkiau kalbėti. 6 Esant tokiai sąrangai, į priekinę dalį visuomet eina kunigai atlikti apeigų, 7 o į antrąją tik kartą per metus vienas vyriausiasis kunigas, ir tai ne be kraujo, kurį atnašauja už save ir už tautos paklydimus.