Izaijo Knyga
(Iz 6, 1-12)
1 Karaliaus Uzijo mirties metais regėjau Viešpatį, sėdintį aukštame ir didingame soste. Šventyklą buvo pripildęs jo apdaras. 2 Aplink stovėjo tarnauti pasirengę serafai. Kiekvienas turėjo šešis sparnus: dviem dengė veidus, dviem kojas ir dviem plasnojo ore. 3 „Šventas, šventas, šventas yra Galybių VIEŠPATS! Visa žemė pilna jo šlovės!“ šaukė jie nepaliaudami vienas kitam. 4 Nuo jų šauksmo drebėjo durų staktos, ir šventykla prisipildė dūmų. 5 O aš tariau sau: „Vargas man, nes esu žuvęs! Aš žmogus, kurio lūpos suteptos, gyvenu tautoje, kurios lūpos suteptos, ir savo akimis regiu Karalių, Galybių VIEŠPATĮ.“ 6 Tuomet vienas iš serafų priskrido prie manęs, laikydamas rankoje žėruojančią žariją, kurią buvo paėmęs žnyplėmis nuo aukuro. 7 Jis palietė ja mano burną. „Žiūrėk, tarė jis, žarija palietė tavo lūpas. Tavo kaltė panaikinta, ir tavo nuodėmė nuvalyta.“ 8 Tada išgirdau Viešpaties balsą: „Ką man siųsti? Kas gi bus mūsų pasiuntinys?“ O aš atsiliepiau: „Štai aš, siųsk mane!“ 9 Jis tarė man: „Eik ir pasakyk šiai tautai: ‘Vis girdėsite ir girdėsite, bet nesuprasite, vis matysite ir matysite, bet niekada nepažinsite!’ 10 Atbukink širdį šios tautos; jų ausys tokios kurčios, jų akys tokios aklos, jog jie negali pamatyti akimis nei išgirsti ausimis, nei suprasti širdimi, kad sugrįžtų ir būtų pagydyti.“ 11 „Kiek ilgai, Viešpatie?“ paklausiau. Jis atsakė: „Kol miestai netaps griuvėsiais ir nebus ištuštėję, namai palikti be žmonių, ir kol žemė nevirs dykviete, 12 kol VIEŠPATS neišvarys žmonių toli toli, kol visas kraštas neliks tuščias ir negyvenamas.
Pradžios Knyga
(Pr 5, 1-24)
1 Toks yra Adomo kartų sąrašas. Kai Dievas sukūrė žmogų, jis padarė jį panašų į Dievą. 2 Kaip vyrą ir moterį juos sukūrė. Kai jie buvo sukurti, jis juos palaimino ir davė jiems vardą Žmonija. 3 Adomas buvo šimto trisdešimties metų, kai jam gimė sūnus, panašus į jį, pagal jo paveikslą, ir pavadino jį Setu. 4 Adomas po to, kai jis tapo Seto tėvu, gyveno aštuonis šimtus metų ir jam gimė sūnų bei dukterų. 5 Taigi iš viso Adomas gyveno devynis šimtus trisdešimt metų. Tada jis mirė. 6 Setas buvo šimto penkerių metų, kai jam gimė Enošas. 7 Enošui gimus, Setas gyveno aštuonis šimtus septynerius metus ir jam gimė sūnų bei dukterų. 8 Taigi iš viso Setas gyveno devynis šimtus dvylika metų. Tada jis mirė. 9 Enošas buvo devyniasdešimties metų, kai jam gimė Kenanas. 10 Kenanui gimus, Enošas gyveno aštuonis šimtus penkiolika metų ir jam gimė sūnų bei dukterų. 11 Taigi iš viso Enošas gyveno devynis šimtus penkerius metus. Tada jis mirė. 12 Kenanas buvo septyniasdešimties metų, kai jam gimė Mahalalelis. 13 Mahalaleliui gimus, Kenanas gyveno aštuonis šimtus keturiasdešimt metų ir jam gimė sūnų bei dukterų. 14 Taigi iš viso Kenanas gyveno devynis šimtus dešimt metų. Tada jis mirė. 15 Mahalalelis buvo šešiasdešimt penkerių metų, kai jam gimė Jaredas. 16 Jaredui gimus, Mahalalelis gyveno aštuonis šimtus trisdešimt metų ir jam gimė sūnų bei dukterų. 17 Taigi iš viso Mahalalelis gyveno aštuonis šimtus devyniasdešimt penkerius metus. Tada jis mirė. 18 Jaredas buvo šimto šešiasdešimt dvejų metų, kai jam gimė Enochas. 19 Enochui gimus, Jaredas gyveno aštuonis šimtus metų ir jam gimė sūnų bei dukterų. 20 Taigi iš viso Jaredas gyveno devynis šimtus šešiasdešimt dvejus metus. Tada jis mirė. 21 Enochas buvo šešiasdešimt penkerių metų, kai jam gimė Metušelahas. 22 Metušelahui gimus, Enochas ėjo su Dievu tris šimtus metų ir jam gimė sūnų bei dukterų. 23 Taigi iš viso Enochas gyveno tris šimtus šešiasdešimt penkerius metus. 24 Enochas ėjo su Dievu. Paskui jo nebebuvo, nes Dievas jį pasiėmė.
Patarlių knyga
(Pat 6, 3-20)
3 Daryk ką nors, mano vaike, ir išsinarpliok, nes esi patekęs į savo kaimyno rankas: eik keliais ir maldauk savo kaimyno. 4 Neužmik ir neužmerk akių, 5 kol neišsigelbėsi kaip gazelė nuo medžiotojo, kaip paukštis nuo gaudytojo. 6 Nueik pas skruzdėlę, dykaduoni, patyrinėk jos kelius ir pasimokyk išminties. 7 Neturėdama jokio vado, pareigūno ar valdovo, 8 ji pripildo savo sandėlius vasarą ir surenka peną per pjūtį. 9 Kiek ilgai tu drybsosi, dykaduoni? Kada kelsiesi iš miego? 10 „Truputį pamiegoti, truputį pasnausti, truputį rankas sudėjus pailsėti“, 11 ir skurdas užklups tave kaip plėšikas, o nepriteklius kaip ginkluotas karys. 12 Suktas ir nedoras žmogus gyvena apgaulingai kalbėdamas, 13 jis merkia akimi, nenustovi vietoje, rodo ženklus pirštais, 14 klastinga širdimi rengia pikta, nuolat sėdamas vaidus. 15 Žūtis tokį žmogų ištiks staiga, akimirksniu, be vilties atsitiesti. 16 Šešių dalykų VIEŠPATS nekenčia, o septyni jam kelia pasibjaurėjimą: 17 išpuikusios akys, melagingas liežuvis, nekaltą kraują liejančios rankos, 18 nedoras pinkles rezganti širdis, pikta daryti skubančios kojos, 19 neteisingai liudijantis melagingas liudytojas ir šeimoje vaidus sėjantis žmogus. 20 Mano vaike, laikykis savo tėvo įsakymo ir neatmesk savo motinos mokymo.